Europai vis labiau juntant karo Irane pasekmes, European Commission ragina daugiau nei 400 mln. gyventojų mažinti energijos vartojimą. Gyventojams siūloma rečiau skraidyti, mažiau naudotis automobiliais, dirbti nuotoliniu būdu ir aktyviau rinktis viešąjį transportą.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
ES ragina gyventojus taupyti energiją
ES energetikos komisaras Dan Jorgensen pabrėžė, kad kiekvienas sutaupytas kuro kiekis, ypač dyzelinas ir aviacinis kuras, gali padėti sušvelninti krizės poveikį. Taip pat rekomenduojama dalintis automobiliais ir taikyti ekonomiško vairavimo principus.
Augančios kainos ir galimas tiekimo trūkumas
Energetikos analitikai perspėja, kad situacija gali būti rimtesnė nei šiuo metu suvokiama. Naftos ir dujų kainos jau išaugo iki 70 procentų nuo konflikto pradžios, o tiekimo sutrikimai vis labiau veikia tiek Europą, tiek Aziją.
Ekspertų teigimu, artimiausiais mėnesiais Europa gali pradėti jausti realų tiekimo trūkumą, nes dalis suskystintų gamtinių dujų krovinių jau nukreipiami į Azijos rinkas, kur paklausa yra dar didesnė. Tai reiškia, kad Europa gali susidurti su konkurencija dėl ribotų energijos išteklių.
Ekonominės pasekmės – nuo infliacijos iki pramonės nuosmukio
Vokietijos kancleris Friedrich Merz įspėjo, kad ekonominis poveikis gali būti panašus į COVID-19 pandemijos ar karo Ukrainoje pradžios laikotarpį. Augančios energijos kainos gali padidinti infliaciją, sumažinti vartojimą ir pabranginti maisto produktus.
Pasak Ursula von der Leyen, vien per pirmąsias dešimt konflikto dienų papildomos išlaidos energijos importui ES siekė apie 3 mlrd. eurų. Analitikų vertinimu, jei dujų kainos padvigubėtų, Europos išlaidos galėtų išaugti dar apie 100 mlrd. eurų per metus.
Priklausomybė nuo pasaulinių tiekimo grandinių išlieka
Nors ES pastaraisiais metais sumažino priklausomybę nuo Rusijos energijos, pakeisdama ją importu iš JAV ir Norvegijos, nauja krizė parodė, kad Europa vis dar yra pažeidžiama pasaulinių tiekimo svyravimų.
Hormūzo sąsiaurio blokada, per kurį keliauja apie 20 procentų pasaulio naftos ir dujų, dar labiau komplikuoja situaciją. Net ir nedideli tiekimo pokyčiai gali sukelti rimtus sutrikimus, ypač jei Azijos šalys pasiūlys didesnes kainas už ribotus energijos išteklius.
Ekspertai sutaria, kad ilgalaikis sprendimas – spartesnės investicijos į atsinaujinančią energetiką ir didesnis energetinis savarankiškumas, kuris galėtų apsaugoti Europą nuo panašių krizių ateityje.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
