Miunchene vykstančioje Miuncheno saugumo konferencijoje Europos lyderiai pabrėžė būtinybę stiprinti žemyno strateginį savarankiškumą ir gebėjimą pačiai užtikrinti savo saugumą, augant geopolitinei įtampai ir neapibrėžtumui tarptautinėje sistemoje.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron savo kalboje ragino Europą tapti geopolitine galia „savaime“, o ne vien per transatlantinius ryšius. Jis teigė, kad dabartinė Europos saugumo architektūra, suformuota Šaltojo karo laikotarpiu, nebeatitinka realijų ir turi būti iš esmės peržiūrėta. Pasak Macrono, būtina plėtoti ilgalaikes karines pajėgas, įskaitant giliuosius smūgius, taip pat iš naujo apibrėžti Prancūzijos branduolinio atgrasymo vaidmenį bendrame Europos saugumo kontekste.
Prancūzijos vadovas pabrėžė, kad net ir galimas susitarimas dėl karo Ukrainoje nepanaikintų ilgalaikės grėsmės iš Rusijos pusės, todėl Europa negali tenkintis trumpalaikiais sprendimais ar nuolaidomis. Jis patvirtino pradėjęs konsultacijas su Vokietija, Jungtine Karalyste ir kitomis Europos valstybėmis dėl bendresnio požiūrio į atgrasymo ir gynybos politiką.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keir Starmer savo ruožtu akcentavo glaudesnio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga svarbą ir paragino kurti „europietiškesnę“ NATO. Jis teigė, kad Europos saugumas ir Jungtinės Karalystės saugumas yra neatskiriami, o pernelyg didelė priklausomybė nuo Jungtinių Valstijų turi būti pakeista didesne tarpusavio atsakomybe Europoje. Starmeris taip pat pasisakė už bendrus gynybos pirkimus ir glaudesnę pramoninę integraciją siekiant sumažinti pajėgumų spragas.
Vokietijos kancleris Friedrich Merz konferencijoje pareiškė, kad tarptautinė tvarka, pagrįsta taisyklėmis ir teise, iš esmės pasikeitė, o Jungtinės Valstijos nebegali būti laikomos vieninteliu pasaulinės lyderystės garantu. Jis pabrėžė, kad demokratinės valstybės gali išlikti stiprios tik veikdamos kartu, o Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą, išlaikydama NATO kaip pagrindinį kolektyvinės gynybos ramsį.
Konferencijos diskusijose daug dėmesio skirta Rusijos karui Ukrainoje, hibridinėms grėsmėms, dezinformacijai ir ilgalaikiams Europos gynybos pajėgumams. Lyderiai sutarė, kad net ir galimų diplomatinių sprendimų atveju saugumo iššūkiai Europai neišnyks, o koordinuoti veiksmai ir strateginis planavimas taps lemiamu veiksniu artimiausiais metais.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
