Europos Audito Rūmai rengia specialiąją ataskaitą, kurioje vertinamas „REPowerEU“ – pavyzdinio ES plano, skirto sumažinti priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro ir paspartinti žaliąją pertvarką, atsparumas. Audito metu tikrinama, ar ši krizės valdymo sistema išpildė savo pažadus ir kokias pamokas ji siūlo Europai, susiduriančiai su naujomis energetinėmis rizikomis dėl nestabilumo Artimuosiuose Rytuose.
Daugiau šia tema: ES ekonomika ir finansai, European Court of Auditors
Prasidėjus karui Ukrainoje, Europos energetikos modelis staiga tapo akivaizdžiu strateginiu pažeidžiamumu. Ilgus metus ES buvo labai priklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro, ypač dujų – 2021 metais daugiau nei 40 procentų ES suvartojamų dujų ir 45 procentai jų importo atkeliaudavo iš Rusijos. Keliose šalyse narėse ši priklausomybė buvo dar didesnė: Vokietijoje ji siekė 58 procentus, Vengrijoje – 63 procentus, Slovakijoje – 65 procentus, Suomijoje – 74 procentus, Bulgarijoje – 77 procentus, Čekijoje – 92 procentus, o Latvijoje dujų suvartojimas visiškai priklausė nuo rusiško tiekimo. Po invazijos sekęs energetinis šokas greitai tapo rimtu politiniu ir saugumo iššūkiu visai bendrijai.
Strateginiai tikslai ir finansavimo modelis
Reaguodama į susidariusią situaciją, Europos Vadovų Taryba 2022 metų pradžioje pavedė Europos Komisijai pasiūlyti visapusišką ir ambicingą planą, parengtą glaudžiai bendradarbiaujant su šalimis narėmis, kad būtų kuo greičiau nutrauktas rusiško kuro importas. Taip 2022 metų gegužę buvo paleista „REPowerEU“ iniciatyva. Šis planas iškėlė tris pagrindinius prioritetus: diversifikuoti iškastinio kuro tiekimą atsisakant Rusijos, paspartinti švarios energijos naudojimą ir sumažinti bendrą energijos suvartojimą didinant taupymą bei efektyvumą.
Šiems tikslams pasiekti Europos Komisija numatė, kad iki 2030 metų prireiks apie 300 milijardų eurų papildomų investicijų, kurių didžioji dalis turėtų būti skirta atsinaujinančiai energijai, elektros tinklams ir susijusiai infrastruktūrai. Finansavimą nuspręsta užtikrinti daugiausia per ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, perskirstant 225 milijardus eurų nepanaudotų paskolų lėšų, o šalys narės buvo paragintos įtraukti specialius „REPowerEU“ skyrius į savo nacionalinius planus.
Efektyvumo vertinimas ir ateities perspektyvos
Praėjus daugiau nei trejiems metams, Audito Rūmų vertinimas leis atsakyti į esminius klausimus: ar ES pavyko sėkmingai sumažinti priklausomybę, ar skubios pagalbos priemonės padidino ilgalaikį atsparumą ir kiek energetinės nepriklausomybės siekis derėjo su klimato tikslais. Ataskaitoje bus pateiktas įrodymais grįstas vertinimas apie tai, kaip planas veikė praktikoje ir kur jo įgyvendinimas galbūt strigo, o tai padės plėtoti platesnes diskusijas apie Europos strateginę autonomiją bei pasirengimą krizėms.
Nors pirminis 2022 metų krizės šokas jau atslūgo, Europos energetikos perspektyvas ir toliau stipriai formuoja geopolitinis neapibrėžtumas. Pastarojo meto įtampa, daranti įtaką svarbiausiems pasauliniams tranzito maršrutams, įskaitant Hormuzo sąsiaurį, iš naujo primena, kad energijos tiekimo saugumas negali būti laikomas savaime suprantamu dalyku, o krizės valdymo planų peržiūra išlieka itin aktuali.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
