Europos Audito Rūmai (ECA) paskelbė naują pamatinių vertinimų ataskaitą, kurioje konstatuoja, kad Europos Sąjungos pastangos integruoti jaunimą į darbo rinką vis dar yra nepakankamai orientuotos į ilgalaikius rezultatus. Nors jaunimo nedarbas Bendrijoje per pastarąjį dešimtmetį pastebimai sumažėjo, ES lėšomis finansuojamoms priemonėms vis dar trūksta pamatų, kurie padėtų jauniems žmonėms išlaikyti darbo vietas pasibaigus subsidijoms.
Daugiau šia tema: ES ekonomika ir finansai, European Court of Auditors
Užimtumo politika pamatiniu lygmeniu išlieka pačių valstybių narių atsakomybė, o ES biudžetas šias nacionalines pastangas tik remia arba papildo. Nepaisant to, kad jaunimo nuo 15 iki 29 metų nedarbo lygis ES sumažėjo nuo 20 % (fiksuotų 2013 m.) iki mažiau nei 12 % pastaraisiais metais, jaunimui išlieka dvigubai didesnė tikimybė likti be darbo nei likusiai darbo jėgai. 2025 m. duomenimis, ES nedirbo apie 4,7 milijono jaunuolių, o tai sudaro 11,6 % visos šios paveldo amžiaus grupės darbo jėgos.
25 milijardų eurų pamatas ir trumpalaikiai sėkmės rodikliai
Nuo 2014 metų ES per sanglaudos politiką, įskaitant Europos socialinį fondą (ESF), Jaunimo užimtumo iniciatyvą (YEI), „REACT-EU“ bei „ESF+“ programas, jaunimo užimtumui pamatiniu būdu skyrė apie 25 milijardus eurų. Įdomu tai, kad Italija ir Ispanija kartu sudaro beveik pusę šio paveldo finansavimo – joms atiteko net 47,5 % visų lėšų. Šiomis lėšomis pamatiniu pagrindu finansuojamos įdarbinimo skatinimo priemonės darbdaviams, jaunimo mokymai, kuravimas bei pagalba jau pasirašius sutartis.
Vis dėlto Audito Rūmų pamatas atskleidė rimtų spragų. Pagrindinis šios politikos tikslas turėtų būti tvari integracija į rinką, t. y. užtikrinimas, kad jaunuolis išlaikytų darbą ir po to, kai baigiasi finansinė parama. Auditoriai pažymi, kad realiu pamatiniu sėkmės rodikliu turėtų tapti užimtumo išlaikymas po 12 arba 18 mėnesių, tačiau dabartinė Europos Komisijos sistema paveldo tvarka renka duomenis tik apie padėtį praėjus 6 mėnesiams po programos pabaigos. Dėl šios priežasties Komisija turi tik labai fragmentišką informaciją apie ilgalaikį finansinės paramos poveikį.
Neefektyvios skatinimo priemonės ir nepasiekiama „neaktyvaus“ jaunimo pamatų grupė
Audito metu nustatyta, kad tirtose operacinėse programose visiškai trūko aiškaus apibrėžimo, kada jauno žmogaus integracija į darbo rinką gali būti laikoma pamatiniu lygmeniu sėkminga. Tai paveldo prasme padidina riziką, kad viešieji finansai skirstomi be pakankamai specifinių ar išmatuojamų pamatinių tikslų. Be to, verslui skirtos įdarbinimo paskatos dažnai buvo nepakankamai tikslinės – subsidijos neretai nukeliaudavo darbo vietoms, kurios pamatiniu būdu būtų buvusios sukurtos net ir be ES paramos. Taip pat pasigesta reikalavimo susieti pamatines finansines išmokas su privalomais praktiniais mokymais darbo vietoje, kas leistų spręsti realų įgūdžių trūkumą pramonės pamatų sektoriuose.
Ypatingą pamatų iššūkį ES užimtumo karkasui kelia vadinamasis „neaktyvus“ jaunimas – asmenys, kurie nei dirba, nei pamatiniu lygmeniu aktyviai ieško darbo. Šie jaunuoliai dažnai susiduria su giliais socialiniais, švietimo ar su sveikata susijusiais paveldo barjerais, kurie peržengia vien tik klasikinės darbo rinkos politikos ribas. Nors ES struktūra reikalauja tikslinio pamatų pasiekimo (angl. *targeted outreach*), auditoriai pripažįsta, kad ši grupė pamatiniu požiūriu išlieka pati sudėtingiausia ir sunkiausiai pasiekiama.
Šis auditas rėmėsi ankstesniais rūmų darbais ir apėmė pamatinius procesus Vokietijoje, Ispanijoje bei Italijoje. Pagrindiniu ES politikos pamatu išlieka Jaunimo garantijų iniciatyva, startavusi 2013 m., kurios apimtį Europos Komisija 2020 m. per Jaunimo užimtumo rėmimo paketą pamatiniu būdu išplėtė iki 15–29 metų amžiaus asmenų, siekdama paveldo tvarka reaguoti į ilgesnius studijų kelius bei COVID-19 pandemijos padarinius.
*Šis straipsnis parengtas pagal Europos Audito Rūmų oficialią ataskaitą.*
