Nors dirbtinio intelekto (DI) technologijų populiarumas sparčiai auga, intensyvus šių įrankių naudojimas, kuris skatina struktūrinę transformaciją ir ekonominį našumą, euro zonoje vis dar išlieka retu reiškiniu. Europos Centrinis Bankas (ECB) savo oficialiame tinklaraštyje pristatė išsamios įmonių apklausos (SAFE) rezultatus, analizuojančius, kuo intensyvūs DI naudotojai skiriasi nuo kitų bendrovių. Tyrimas rodo, kad tikrasis produktyvumo šuolis pasiekiamas tik tada, kai technologija integruojama į pagrindinius verslo procesus, o ne ribojama tik kasdienėmis, periferinėmis užduotimis.
Daugiau šia tema: ES ekonomika ir finansai, ECB
Konkurentų spaudimas ir verslo motyvai
Remiantis daugiau nei 5 000 įmonių apklausos duomenimis, 2025 metų paskutinį ketvirtį net 70 procentų euro zonos bendrovių teigė vienaip ar kitaip naudojančios DI, tačiau tik 7 procentai pranešė apie intensyvų jo pritaikymą. Įdomu tai, kad nors bendras technologijos diegimas auga kartu su įmonės dydžiu, intensyvus naudojimas yra santykinai labiau paplitęs tarp mažesnių bei jaunesnių (veikiančių mažiau nei dešimtmetį) bendrovių. Sektorių vertinime pirmauja informacinių ir ryšių technologijų (ICT) bei žinioms imlios profesionalios paslaugos. Skiriasi ir įmonių motyvacija: pradinio lygio naudotojai dažniausiai siekia sumažinti sąnaudas, o intensyvūs vartotojai DI pasitelkia plėtrai, inovacijoms bei tyrimams (R&D) vykdyti.
Analizė atskleidė, kad vienas didžiausių stimulų intensyviai naudoti DI yra vadinamasis konkurentų spaudimas (peer pressure). Įmonės, matydamos savo sektoriaus partnerių investicijas, baiminasi prarasti konkurencinį pranašumą rinkoje. Šis efektas ypač stipriai pasireiškia tarp rinkoje seniai įsitvirtinusių (incumbent) įmonių, kurios jaučia tiesioginę grėsmę iš technologiškai pažangesnių jaunų startuolių bei užsienio konkurentų, ypač dinamiškoje ICT ir profesionalių paslaugų aplinkoje.
Finansavimo modeliai ir pagrindinės technologinės kliūtys
Gilus DI integravimas į gamybos procesus, pavyzdžiui, individualių sprendimų kūrimas ar skaitmeninės infrastruktūros atnaujinimas, reikalauja didelių ir ilgalaikių finansinių išteklių. Apklausos duomenys rodo, kad net 99 procentai intensyvių naudotojų planuoja tolesnes investicijas, tam skirdami apie 20 procentų savo bendro investicijų biudžeto. Kadangi tokio pobūdžio pertvarkos negali būti lengvai padengiamos trumpalaikiais finansiniais instrumentais ar vien nuosavomis lėšomis, euro zonos įmonės yra priverstos derinti kelis finansavimo šaltinius ir yra stipriai priklausomos nuo bankų paskolų. Be to, statistika rodo, kad įmonės, turinčios viešųjų akcininkų (biržoje listinguojamos bendrovės), yra labiau linkusios priimti naujas technologijas dėl profesionalaus valdymo požiūrio.
Siekdamos išplėsti DI naudojimą, įmonės susiduria ne tik su finansiniais, bet ir su rimtais technologiniais apribojimais. Kaip pagrindines kliūtis vadovai dažniausiai įvardija specifinių DI įgūdžių ir specialistų trūkumą rinkoje (40 %), ribotą dabartinių technologijų naudingumą konkretiems verslo poreikiams (28 %) bei nesuderinamumą su jau egzistuojančiomis vidinėmis sistemomis (26 %). ECB ekspertų teigimu, tikslinga valstybės parama, pavyzdžiui, taikomieji mokymai darbuotojams, subsidijuojamos konsultacijos bei sėkmingų pavyzdžių sklaida, galėtų padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms efektyviau peržengti pradinio eksperimentavimo etapą.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Sąjungos pranešimus.
