Europos Komisija pateikė dvi svarbias strategines iniciatyvas, apimančias tiek gamtos išteklių valdymą, tiek Europos Sąjungos žmogiškojo kapitalo ateitį. Pirmuoju dokumentu Briuselis nustatė 2027 metų žvejybos galimybes ir sugavimo limitus (bendruosius leidžiamus sugavimo kiekius – BLSK) 11 žuvų išteklių Atlanto vandenyne, Kategato ir Skagerako sąsiauriuose. Antruoju – pristatytas plataus masto Švietimo ir įgūdžių paketas (angl. Education and Skills Package), kuriuo siekiama sustabdyti katastrofišką moksleivių bazinių gebėjimų smukimą, spręsti mokytojų trūkumą, sukurti suverenią skaitmeninę infrastruktūrą mokykloms ir modernizuoti profesinį mokymą (VET).
Daugiau šia tema: Europos Komisija, PRESS CORNER EU
Pirmoji iniciatyva: 2027 m. žvejybos galimybės Atlante ir Šiaurės jūros prieigose
Komisijos pasiūlymas dėl žvejybos kvotų remiasi naujausiomis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) mokslinėmis rekomendacijomis ir siekia užtikrinti tausų išteklių naudojimą pagal didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (angl. MSY) principą bei atsargumo metodą. Šešiems ištekliams siūloma nustatyti kelerių metų (2028 m. ir kai kuriais atvejais 2029 m.) kvotas, suteikiant žvejybos sektoriui ilgalaikį nuspėjamumą.
Pasiūlyme numatyti aiškūs pokyčiai:
– Didinamos kvotos: Iberijos vandenyse siūloma 22 proc. didinti jūrų velnių (angl. anglerfish) ir 6 proc. stauridžių (angl. horse mackerel) sugavimo limitus.
– Mažinami limitai pažeidžiamiems ištekliams: Biskajos įlankoje, kur jūrų liežuvių (angl. sole) biomasė drastiškai sumažėjo, siūloma kvotą karpyti 15 proc.. Raudoniesiems pagrams (angl. red seabream) Iberijos vandenyse numatytas 35 proc. sumažinimas, o pietinėms lydekoms (angl. hake) – 20 proc. mažinimas. Airijos vakaruose jūrų liežuvių ir jūrų lydekų kvotas siūloma mažinti 20 proc..
– Įgaliojimai valstybėms narėms: Prancūzijai, Ispanijai ir Portugalijai siūloma leisti patiems nusistatyti nacionalines kvotas vilkešeriams ir sardinėms.
– Ungurių apsauga: išlieka galioti griežta europinių ungurių apsauga – numatytas 6 mėnesių draudimas bet kokiai ungurių žvejybai ir visiškas rekreacinės žvejybos draudimas Šiaurės Rytų Atlanto jūrų bei apysūriuose vandenyse.
Galutinį sprendimą dėl šių kvotų ES žuvininkystės ministrai priims Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje (AGRIFISH) 2026 m. gruodžio 14–15 dienomis.
Antroji iniciatyva: Švietimo ir įgūdžių paketas krizės akivaizdoje
Antroji, visuomenei itin aktuali iniciatyva – vykdomosios pirmininko pavaduotojos Roxanos Mînzatu pristatytas Švietimo ir įgūdžių paketas. Jis parengtas reaguojant į nerimą keliančius naujausius PISA 2025 m. tyrimo rezultatus, kurie atskleidė, kad kas trečias 15-metis ES nesugeba pasiekti minimalaus skaitymo ir matematikos lygio, kas ketvirtas atsilieka gamtos moksluose, o per 40 proc. stokoja skaitmeninių gebėjimų.
Paketą sudaro keturi kertiniai ramsčiai:
– Moksleivių bazinių gebėjimų atkūrimas: steigiamos Europos mokyklų sąjungos (angl. European School Alliances) – kelių šalių mokyklų partnerystės su „Erasmus+“ finansavimu papildomoms pamokoms ir korepetitoriams. Iki 2030 m. siekiama atsiliekančių 15-mečių dalį skaityme, matematikoje ir gamtos moksluose sumažinti žemiau 15 proc..
– Mokytojų profesijos patrauklumas: ES mokytojų darbotvarkė (angl. EU Teachers Agenda) siekia spręsti katastrofišką pedagogų trūkumą (šiuo metu tik 8 proc. ES mokytojų yra jaunesni nei 30 metų, o 40 proc. – 50-mečiai ir vyresni), siūlydama mažinti biurokratiją, gerinti darbo sąlygas ir atnaujinti mokytojų akademijas.
– Suvereni skaitmeninė erdvė ir DI raštingumas: aštuonios šalys įsteigė Europos skaitmeninės infrastruktūros konsorciumą švietimui (EDU-EDIC), skirtą kurti europietiškus, mokinių duomenis saugančius skaitmeninius įrankius. Taip pat pristatytas DI raštingumo sertifikatas moksleiviams (startuos nuo 2027/28 m. m.) bei iniciatyva „Healthy Screens Pledge“ ekrano laiko kontrolei ir kibernetinių patyčių prevencijai.
– Profesinio mokymo (VET) atgimimas: kadangi 70 proc. labiausiai trūkstamų profesijų (statyba, energetika, slauga, gamyba) reikalauja profesinio išsilavinimo, o 8 iš 10 įmonių neranda darbuotojų, kuriamos VET verslo partnerystės, bendri technologijų centrai ir pameistrystės klasteriai su dirbtinio intelekto bei virtualios realybės treniruokliais.
Šis straipsnis parengtas remiantis Europos Komisijos oficialia informacija ir spaudos konferencijų pranešimais.
