Europos civilinės aviacijos erdvę šią savaitę sukaustė beprecedentė koordinuotų melagingų pranešimų apie bombas banga: per kelias dienas taikiniais tapo mažiausiai 35 komerciniai orlaiviai, o incidentai privertė leistis avariniu būdu, evakuoti keleivius ir kelti į orą NATO šalių karinius naikintuvus. Pavojaus signalai skambėjo Romos, Milano, Londono, Varšuvos, Prahos, Madrido ir Sofijos oro uostuose. Nors visais atvejais sprogmenų nerasta, masinis skrydžių paralyžius atnešė dešimčių milijonų eurų nuostolius, išryškino tarptautinių saugumo protokolų dilemą ir pakurstė įtarimus dėl suplanuoto išorinio hibridinio sabotažo.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Kodėl tai įmanoma ir kaip veikia grasinimų mechanizmas?
Pavieniai melagingi pranešimai apie sprogmenis aviacijoje pasitaiko nuolat, tačiau šios savaitės ataka išsiskyrė masiškumu ir profesionalumu. Įsilaužėliai ir anoniminiai piktadariai pasitelkė šifruotus el. pašto kanalus (tokius kaip „ProtonMail“ ar VPN tinklus), siųsdami tikslinius grasinimus tiesiai oro uostų operatoriams ir antžeminėms tarnyboms Italijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje bei Lenkijoje.
Grasinimuose buvo nurodomi tikslūs reisų numeriai, lėktuvų modeliai ir atvykimo laikai, paimti iš viešai prieinamų globalių skrydžių stebėjimo sistemų. Pagal griežtus tarptautinės aviacijos saugumo (ICAO) reglamentus, nei viena aviakompanija ar oro uostas negali numoti ranka į pranešimą apie sprogmenį, net jei įtarimai maži. Įsijungia privalomasis algoritmas: orlaivis nukreipiamas į artimiausią saugų oro uostą arba karinę bazę, palydimas naikintuvų, keleiviai skubiai evakuojami avariniuose trapuose, o orlaivį bei bagažą tikrina išminuotojai su tarnybiniais šunimis.
Ar nebūtų pigiau visus lėktuvus tikrinti su šunimis prieš pakilimą?
Klausimas, kodėl neįmanoma tiesiog iš anksto šunimis patikrinti kiekvieno lėktuvo, remiasi aviacijos logistikos realybe. Europos oro erdvėje kasdien pakyla per 25–30 tūkstančių komercinių skrydžių.
Kiekvieno lėktuvo pilnas patikrinimas kinologų komanda (įskaitant bagažo skyrius, technines ertmes, keleivių saloną ir šimtus lagaminų) užtruktų mažiausiai 45–60 minučių. Tokiu atveju pigių skrydžių bendrovių modelis, paremtas 25–30 minučių orlaivio apsisukimu ant žemės, akimirksniu sužlugtų, o oro uostų pralaidumas sumažėtų perpus, sukeldamas globalų kolapsą ir trigubą bilietų pabrangimą. Be to, piktadariai grasinimus išsiunčia lėktuvui jau esant ore, teigdami, kad bomba įnešta tranzitu ar paslėpta slaptoje vietoje, todėl pagal protokolą orlaivis privalo būti tikrinamas iš naujo po nusileidimo.
Kokios bendrovės nukentėjo ir kokie patirti nuostoliai?
Didžiausias smūgis teko pigių skrydžių milžinei „Ryanair“ – pranešimai palietė mažiausiai 8 šios kompanijos skrydžius. Taip pat nukentėjo „Wizz Air“, Lenkijos nacionalinė vežėja LOT, Skandinavijos SAS, Airijos „Aer Lingus“, Graikijos „Aegean Airlines“ bei Suomijos „Finnair“.
Vieno plataus masto skrydžio nukreipimo ir patikros kaina aviakompanijai siekia nuo 50 iki 150 tūkst. eurų (papildomas kuras, avarinių tarnybų iškvietimas, pakilę naikintuvai, keleivių apgyvendinimas viešbučiuose, kompensacijos ir lėktuvų rotacijos grafiko griūtis). Bendrai ši grasinimų banga Europos aviacijos sektoriui jau kainavo dešimtis milijonų eurų tiesioginių ir netiesioginių nuostolių.
Pagrindinės versijos: kas stovi už šių išpuolių?
Nors oficialiai ES transporto komisaras Apostolos Tzitzikostas pareiškė, kad dar per anksti daryti galutines išvadas, žvalgybos ir saugumo ekspertai kelia tris pagrindines versijas:
– Rusijos hibridinis sabotažas: koordinuotas išpuolis prieš dešimtis Vakarų oro uostų idealiai atitinka Maskvos vykdomo „pilkosios zonos“ hibridinio karo doktriną (kaip ir kabelių gadinimas Baltijos jūroje ar kibernetinės atakos prieš Prancūzijos infrastruktūrą), kuria siekiama sėti paniką, perkrauti gelbėjimo tarnybas ir patikrinti NATO oro erdvės budrumą.
– Ekstremistinių ar proiranietiškų grupuočių veiksmai: neatmetama versija, kad grasinimus organizuoja Artimųjų Rytų radikalai, reaguodami į karinį konfliktą tarp JAV, Izraelio ir Irano.
– Profesionalūs „swatting“ programišiai: nusikaltėlių tinklai, testuojantys automatizuotas grasinimų siuntimo sistemas siekdami šantažo arba siekiantys sukelti chaosą finansų rinkose.
Šis straipsnis parengtas pagal „The Guardian“, „BBC News“, „Al Jazeera“ ir Europos aviacijos saugumo agentūrų duomenis.
