Maskva žengė dar vieną agresyvų žingsnį prieš Vakarų ir jų sąjungininkų verslą: Rusijos valdžia vienašališkai konfiskavo vienos didžiausių pasaulyje tabako korporacijų „Japan Tobacco Inc.“ (JTI) vietos padalinius ir gamyklas. Reaguodamas į šį sprendimą, Tokijas oficialiai pareikalavo, kad Rusija nedelsiant atšauktų konfiskavimo aktą, pabrėždamas tarptautinės teisės ir investicijų apsaugos pažeidimus. Tai toli gražu ne pirmas atvejis, kai Kremlius nusavina „nedraugiškų šalių“ korporacijų turtą, tačiau JTI atvejis išsiskiria mastu – įmonė valdė beveik 40 proc. visos Rusijos tabako rinkos.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Kas sukėlė konfliktą ir kodėl „Japan Tobacco“ nepasitraukė anksčiau?
Konflikto esmė – Rusijos prezidento dekretu pritaikytas vadinamasis „laikinasis valdymas“, kuris de facto reiškia visišką turto nacionalizavimą ir atėmimą iš teisėtų savininkų be jokios kompensacijos. Formalia preteksto priežastimi tapo Japonijos prisijungimas prie griežtų G7 sankcijų paketų, technologijų eksporto draudimai ir Tokijo vykdoma parama Ukrainai.
Priežastis, kodėl JTI liko Rusijoje prasidėjus 2022 m. invazijai, buvo grynai finansinė. Rusijos rinka bendrovei generavo apie 20 proc. visos pasaulinės veiklos pelno – čia veikė keturios stambios gamyklos (įskaitant milžinišką gamyklą Sankt Peterburge), o korporacija gamino tokius žinomus prekės ženklus kaip „Winston“, „Camel“ ir „Sobranie“. Įmonė bandė teisintis „atsakomybe prieš 4 tūkst. darbuotojų“ ir „būtiniausių prekių tiekimu“, vėliau deklaravo planus verslą parduoti, tačiau Maskvos nustatytos kliūtys (50 proc. nuolaida parduodamam turtui ir speciali „savanoriška“ įmoka į Rusijos biudžetą) pardavimo sandorius padarė praktiškai neįmanomus, kol galiausiai Kremlius tiesiog nusavino fabrikus.
Ne pirmas nusavintas turtas: Kremliaus grobikiška praktika
JTI padalinių konfiskavimas tęsia sisteminę Maskvos politiką perimti užsienio aktyvus:
– Prancūzijos pieno pramonės lyderė „Danone“ ir Danijos alaus darykla „Carlsberg“ („Baltika“) patyrė analogišką likimą – jų turtas buvo perduotas valdyti Kremliui lojaliems asmenims.
– Energetikos sektoriuje anksčiau buvo perimti Vokietijos „Uniper“ ir Suomijos „Fortum“ aktyvai, o naftos projektuose „Sachalinas-1“ ir „Sachalinas-2“ išstumtos Vakarų ir iš dalies Japonijos kompanijos.
– Austrijos statybinių medžiagų bendrovės ir kiti gamybiniai aktyvai pastaraisiais metais taip pat buvo nacionalizuoti arba priversti pasitraukti už simbolinį vieną rublį.
Ką Japonija gali padaryti atsakydama į šį akibrokštą?
Japonijos vyriausybė per Užsienio reikalų ministeriją pareiškė griežtą diplomatinį protestą ir reikalavimą anuliuoti sprendimą, tačiau Tokijo svertų spektras yra ribotas, bet skausmingas Maskvai:
– Įšaldyto Rusijos turto panaudojimas: Japonijos bankuose yra įšaldyta dešimtys milijardų dolerių Rusijos centrinio banko rezervų. Tokijas gali paspartinti teisines procedūras, kad šių lėšų palūkanos arba pati pagrindinė suma būtų panaudota nuostoliams kompensuoti ir Ukrainos atstatymui.
– Sankcijų sugriežtinimas: Japonija gali visiškai nutraukti likusį diplomatinį ir prekybinį dialogą, uždrausti bet kokių jūrų gėrybių ir medienos importą iš Rusijos Tolimųjų Rytų bei blokuoti likusias technologijų tiekimo schemas per trečiąsias šalis.
– Tarptautiniai arbitražai: JTI ir Japonijos valdžia ruošiasi kreiptis į tarptautinius investicinius teismus dėl dvišalių investicijų apsaugos sutarčių pažeidimo, areštuojant Rusijos valstybinį turtą trečiosiose šalyse.
Šis straipsnis parengtas pagal „Nikkei Asia“ ir tarptautinių naujienų agentūrų pranešimus.
