Europos Parlamentas trečiadienį plenarinėje sesijoje svarstė platų politinių klausimų spektrą – nuo ES gynybos rinkos kūrimo ir plėtros politikos iki socialinių prioritetų, lyčių lygybės, santykių su Europos Komisija bei paramos darbuotojams, netekusiems darbo dėl įmonių restruktūrizavimo.
Daugiau šia tema: Europos Parlamentas, EUROPEAN_PARLIAMENT
Plenarinėje sesijoje priimti sprendimai atspindi dabartinius Europos Sąjungos prioritetus: stiprinti saugumą ir gynybos pajėgumus, spręsti socialines problemas, skatinti ekonominį stabilumą ir stiprinti institucijų bendradarbiavimą. Europarlamentarai taip pat diskutavo apie ES plėtros procesą, skaitmeninę erdvę bei vaikų apsaugą internete.
ES gynyba ir saugumas
Europos Parlamentas paragino kurti tikrą bendrą ES gynybos rinką ir stiprinti Europos gynybos technologinę bei pramoninę bazę. Parlamentarai pabrėžė, kad glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas ir bendri gynybos projektai galėtų padėti efektyviau naudoti gynybos biudžetus bei sumažinti priklausomybę nuo ne ES tiekėjų.
Tarp prioritetinių sričių įvardijamos oro ir raketų gynybos sistemos, dronų technologijos, kibernetinis saugumas bei karinis mobilumas. Parlamentas taip pat ragina spartinti bendrų Europos gynybos projektų įgyvendinimą ir geriau koordinuoti investicijas tarp valstybių narių.
ES plėtra ir geopolitika
Europarlamentarai taip pat priėmė ataskaitą apie Europos Sąjungos plėtros politiką. Joje pabrėžiama, kad plėtra yra strateginė investicija į Europos saugumą ir stabilumą.
Parlamentas ragina tęsti stojimo procesus su kandidatėmis šalimis, jei jos įgyvendina reikalingas reformas. Tarp svarbiausių kriterijų įvardijami teisinės valstybės principai, demokratinės institucijos, žiniasklaidos laisvė ir kova su korupcija. Taip pat pabrėžiama būtinybė stiprinti paramą pilietinei visuomenei kandidatėse šalyse.
Socialinė politika ir ekonominės kryptys
Parlamentas taip pat nustatė pagrindinius ekonominius, užimtumo ir socialinės politikos prioritetus 2026 metams. Europarlamentarai ragina geriau koordinuoti ekonominę politiką Europos Sąjungoje, siekiant skatinti augimą, mažinti skurdą ir stiprinti socialinę sanglaudą.
Rezoliucijoje taip pat pabrėžta, kad gynybos išlaidos neturėtų būti didinamos kitų svarbių socialinių prioritetų sąskaita. Parlamentas ragina didesnį dėmesį skirti vaikų skurdui, darbo rinkos nelygybei ir socialinei apsaugai.
Lyčių lygybė ir darbo rinka
Europarlamentarai paragino parengti veiksmų planą, skirtą panaikinti vyrų ir moterų atlyginimų bei pensijų skirtumus. Nors ES jau priimta nemažai teisės aktų dėl lygių galimybių, skirtumai vis dar išlieka reikšmingi daugelyje valstybių narių.
Parlamentas pabrėžia, kad moterys dažnai dirba mažiau apmokamuose sektoriuose ir patiria didesnę finansinę nelygybę pensiniame amžiuje. Todėl siūloma investuoti į vaikų priežiūros sistemas, gerinti darbo ir šeimos gyvenimo suderinamumą bei skatinti tėvystės atostogų naudojimą.
Instituciniai santykiai ir parama darbuotojams
Europos Parlamentas taip pat patvirtino atnaujintą bendradarbiavimo susitarimą su Europos Komisija, kuris sustiprins Parlamento galimybes kontroliuoti Komisijos veiklą ir gauti daugiau informacijos apie teisėkūros procesus. :contentReference[oaicite:4]{index=4}
Be to, europarlamentarai pritarė sprendimui skirti 1,6 mln. eurų paramą darbuotojams Belgijoje, netekusiems darbo po bendrovės „Tupperware Belgium“ bankroto. Ši parama bus teikiama iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ir bus skirta profesiniam mokymui, darbo paieškos pagalbai bei naujų įgūdžių įgijimui.
Skaitmeninė erdvė ir vaikų apsauga
Parlamentas taip pat pritarė laikino reglamento pratęsimui, leidžiančiam technologijų bendrovėms savanoriškai aptikti ir pranešti apie vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą internete. Ši išimtis galios iki 2027 metų rugpjūčio, kol bus priimtas ilgalaikis teisinis reguliavimas šioje srityje.
Europarlamentarai pabrėžė, kad tokios priemonės turi būti proporcingos ir neturi pažeisti pagrindinių privatumo teisių, įskaitant užšifruotų ryšių apsaugą.
Armėnijos premjero kalba Parlamente
Trečiadienį Europos Parlamente taip pat kalbėjo Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. Savo kalboje jis aptarė taikos procesą su Azerbaidžanu ir Armėnijos siekį stiprinti ryšius su Europos Sąjunga.
Pašinianas pažymėjo, kad taikos susitarimas su Azerbaidžanu, pasiektas 2025 metais, yra svarbus žingsnis stabilumo link Pietų Kaukazo regione. Jis taip pat pabrėžė, kad Armėnija siekia tęsti reformas ir palaipsniui artėti prie Europos Sąjungos standartų.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Parlamento pranešimus.
