Europos Sąjungoje kyla politinė įtampa dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo inicijuotos vadinamosios „Taikos tarybos“ (Board of Peace), kuri buvo pristatyta Vašingtone kaip nauja tarptautinė platforma konfliktų sprendimui, pirmiausia – pokarinės Gazos ateičiai.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Dalis Europos Parlamento politinių grupių ir kai kurios ES valstybės narės kritikuoja Europos Komisijos sprendimą dalyvauti tarybos veikloje stebėtojo statusu, teigdamos, kad ši iniciatyva gali pakenkti Jungtinių Tautų vaidmeniui ir susilpninti tarptautinį daugiašališkumą.
„Taikos taryba“ suburta prezidento Trumpo administracijos iniciatyva ir apima įvairių šalių atstovus, tarp jų – autoritarinių režimų lyderius bei dešiniųjų pažiūrų politikus. Pirmojo posėdžio metu buvo pristatyti planai dėl tarptautinės taikdarių misijos Gazoje, siūlyta sukurti naują administracinę struktūrą teritorijos valdymui bei numatyti milijardines investicijas rekonstrukcijai.
Didžiosios ES valstybės – Prancūzija, Vokietija ir Ispanija – atsisakė oficialiai prisijungti prie tarybos. Kai kurios kitos šalys pasirinko ribotą dalyvavimą stebėtojo teisėmis arba apskritai liko nuošalyje. Tai atspindi bendrą atsargų ES požiūrį į iniciatyvą, kuri buvo suformuota be Jungtinių Tautų mandato.
Kritikos centre atsidūrė Europos Komisijos sprendimas deleguoti savo atstovę į tarybos renginius. Europos Parlamento nariai pareikalavo paaiškinimų, kokiu pagrindu Komisija įsitraukė į procesą, kuris, jų nuomone, gali būti suvokiamas kaip alternatyva JT mechanizmams.
Komisija savo ruožtu tvirtina, kad nedalyvauja kaip politinė šios iniciatyvos rėmėja ir tik stebi procesą, atsižvelgdama į tai, jog Europos Sąjunga yra viena didžiausių humanitarinės pagalbos teikėjų Gazos Ruožui. Pasak Komisijos atstovų, bet kokie ilgalaikiai sprendimai turi būti grindžiami tarptautine teise ir plačiu tarptautiniu sutarimu.
Europos Parlamento frakcijos pabrėžia, kad ES neturėtų legitimizuoti ad hoc struktūrų, kurios apeina JT ar silpnina esamus tarptautinius formatus. Parlamentarai taip pat kelia klausimą, ar „Taikos taryba“ nebus naudojama JAV vidaus politiniams tikslams, o ne realiam konflikto sprendimui.
Diskusijos dėl Trumpo iniciatyvos vyksta platesniame kontekste, kai transatlantiniai santykiai patiria įtampą, o Europa vis dažniau svarsto apie didesnę strateginę autonomiją saugumo ir užsienio politikos srityse.
Kol kas Europos Sąjungos pozicija išlieka nevieninga. Aišku tik tai, kad bet koks ES vaidmuo Gazoje bus vertinamas per tarptautinės teisės, daugiašališkumo ir Jungtinių Tautų vaidmens prizmę, o „Taikos tarybos“ ateitis išlieka neapibrėžta.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
