Europos Parlamentas žengė ryžtingą žingsnį stiprindamas Bendrijos ekonominį suverenitetą ir pramonės saugumą. Europos Parlamento nariai didžiule balsų dauguma pritarė dviem esminiams reglamentams: privalomam užsienio investicijų tikrinimui strateginiuose sektoriuose ir griežtoms apsaugos priemonėms, skirtoms apsaugoti ES plieno rinką nuo pasaulinio gamybos pertekliaus.
Daugiau šia tema: Europos Parlamentas, EUROPEAN_PARLIAMENT
Užsienio investicijų kontrolė: pabaiga europiniam naivumui
Siekdamas užkirsti kelią grėsmėms saugumui ir viešajai tvarkai, Europos Parlamentas patvirtino naujas taisykles, įvedančias privalomą užsienio investicijų tikrinimą (angl. *screening*) jautriausiuose ES ekonomikos sektoriuose. Šis sprendimas, priimtas 508 balsais „už“, 64 „prieš“ ir 90 narių susilaikius, apims investicijas į gynybą, puslaidininkius, dirbtinį intelektą, kritines žaliavas bei finansines paslaugas. Pažymėtina, kad naujasis įstatymas bus taikomas ir sandoriams pačioje ES, jei galutiniai investuotojai ar įmonių savininkai yra trečiųjų šalių piliečiai arba subjektai.
Teisės aktu siekiama ne užverti duris užsienio kapitalui, o supaprastinti bei suderinti nacionalines patikros procedūras, kad ES išliktų patraukli vieta investicijoms, bet kartu būtų apsaugota nuo geopolitinių rizikų. Griežtesnę kontrolę paskatino COVID-19 pandemijos pamokos, Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą bei auganti tarptautinė įtampa. Europos Parlamento pranešėjas Raphaëlis Glucksmannas pabrėžė, kad šiuo tekstu užverčiamas „Europos naivumo skyrius“, kuomet valstybės narės sąmoningai užsimerkdavo prieš užsienio jėgų bandymus perimti jautrių pramonės šakų kontrolę. Šį saugumo karkasą ateityje dar labiau sustiprins Komisijos siūlomas Pramonės akseleratoriaus aktas (angl. *Industrial Accelerator Act*).
Plieno pramonės apsauga nuo pasaulinio pertekliaus ir parama Ukrainai
Paraleliai Europos Parlamentas 606 balsais „už“ ir 16 „prieš“, 39 nariams susilaikius, patvirtino naujas plieno rinkos apsaugos priemones, kurios pakeis nuo 2018 metų galiojusias Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles, nustojančias veikti 2026 m. birželio 30 d. Naujasis reglamentas, įsigaliosiantis liepos 1 d., net 47 proc. sumažina bemuito importo kvotas – iki 18,3 mln. tonų per metus (lyginant su 2024 m.). Viršijus šią kvotą arba importuojant į ją neįtrauktus plieno gaminius, bus taikomas itin aukštas 50 proc. muitas, pakeisiantis iki šiol galiojusį 25 proc. tarifą. Žingsnis yra gyvybiškai svarbus ES ekonomikai ir gynybos pajėgumams, kadangi dėl pasaulinio plieno pertekliaus Bendrijos pramonė patiria milžinišką spaudimą, o sektoriuje nuo 2008 metų prarasta apie 100 tūkstančių darbo vietų.
Svarbus naujojo reglamento elementas – griežta „lydimo ir liejimo“ (angl. *melt and pour*) taisyklė, pagal kurią plieno kilmė bus nustatoma pagal vietą, kurioje jis buvo pirmą kartą išlydytas ir išlietas. Tai padės užkirsti kelią sankcijų apėjimui ir nebeleis trečiosiose šalyse minimaliai apdoroto rusiško plieno plokščių importuoti į ES. Kartu Europos Parlamentas užtikrino išskirtinį statusą Ukrainai – kaip šaliai kandidatei ir strateginei partnerei, kurios plieno pramonė patiria tiesioginius Rusijos karinius smūgius. Vyriausioji derybininkė Karin Karlsbro pažymėjo, kad Ukraina nėra pasaulinio plieno pertekliaus šaltinis, todėl skirstant šalių kvotas jai bus taikomos specialios išimtys. Abu šie reglamentai, sulaukę Parlamento pritarimo, dabar turės būti formaliai patvirtinti ES Tarybos.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Parlamento pranešimus.
