Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderis Friedrichas Merzas oficialiai išreiškė griežtą kritiką JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai dėl jos bandymų kištis į Europos sąjungininkų bei Baltijos šalių gynybos reikalus. Savo pastabas įtakingas Vokietijos politikas išsakė specialiame renginyje, skirtame Baltijos šalių saugumo ir gynybos temoms aptarti. Šis pareiškimas žymi augantį Berlyno ir kitų Europos sostinių nepasitenkinimą vienašališku Vašingtono spaudimu ir kelia rimtų klausimų dėl transatlantinio aljanso ateities bei kolektyvinės saugumo architektūros stabilumo.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Merzo kritikos esmė ir Europos autonomijos siekis
Pagrindinė F. Merzo kritikos priežastis – nuolatiniai D. Trumpo bandymai daryti tiesioginę įtaką Europos valstybių gynybos biudžetų formavimui, pirkimų strategijoms bei karinių kontingentų dislokavimui regionuose, besiribojančiuose su Rusija. Vokietijos politikas pabrėžė, kad nors JAV išlieka esminė ir nepakeičiama NATO partnerė, Vašingtonas neturėtų diktuoti suverenioms Europos šalims (ypač didelį geopolitinį spaudimą jaučiančioms Baltijos valstybėms), kaip tiksliai jos privalo organizuoti savo nacionalinį saugumą. F. Merzo teigimu, toks agresyvus D. Trumpo kišimasis ir nuolatinis sąjungininkų lojalumo kvestionavimas tik destabilizuoja padėtį aljanse ir siunčia klaidingą silpnumo signalą potencialiems agresoriams.
Ši kritika atspindi platesnę Vokietijos politinio elito viziją, kuria siekiama didinti Europos strateginę autonomiją gynybos srityje. Berlynas aktyviai ragina ES nares prisiimti didesnę finansinę bei logistinę atsakomybę už savo saugumą, tačiau tai norima daryti remiantis europine integracija ir glaudžiu tarpusavio bendradarbiavimu, o ne vykdant vienašališkus Baltųjų rūmų reikalavimus. F. Merzas renginyje pažymėjo, kad Baltijos šalys jau dabar skiria pavyzdinį procentą nuo savo BVP gynybai ir puikiai supranta grėsmių mastą, todėl jos nusipelno pagarbos bei lygiavertės partnerystės, o ne pamokslų iš JAV administracijos vadovo.
Baltijos šalių saugumo renginio kontekstas ir pasekmės
Renginys, kuriame nuskambėjo šie skambūs pareiškimai, buvo skirtas stiprinti regioninį solidarumą ir koordinuoti bendrus Vokietijos bei Baltijos šalių gynybos veiksmus. Vokietija šiuo metu vaidina kritinį vaidmenį užtikrinant Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumą, ypač dislokuodama nuolatinę brigadą Lietuvoje. Būtent todėl F. Merzo viešas užstojimas ir nepritarimas D. Trumpo retorikai buvo suprastas kaip tvirtas įsipareigojimas, kad nepriklausomai nuo politinių vėjų Vašingtone, Berlynas laikysis savo pažadų ir aktyviai gins rytinį NATO sparną nuo bet kokių hibridinių ar karinių išpuolių.
Strateginiu požiūriu, tokie Vokietijos lyderių pareiškimai rodo, kad Europa pamažu ruošiasi galimam JAV įsipareigojimų susilpnėjimui, jei D. Trumpo administracija nuspręstų peržiūrėti savo dalyvavimą kolektyvinėje gynybos sistemoje. Aljanso stebėtojai pastebi, kad atvira politinė konfrontacija tarp Berlyno ir Vašingtono gynybos klausimais gali apsunkinti bendrų NATO operacijų planavimą artimiausioje ateityje. Vis dėlto, tai kartu skatina Europos pramonę ir vyriausybes sparčiau integruoti savo karinius pajėgumus, kad Baltijos šalys ir kiti pažeidžiami regionai turėtų patikimą bei nepriklausomą saugumo skydą tiesiogiai čia, Senajame žemyne.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
