Vieninga Europa – Bendras Tikslas
Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors

Frontų susikirtimas: Ukrainos smūgiai Sankt Peterburgui, gedulas Kijeve ir Trumpo telefoninė diplomatija

Karas Ukrainoje pasiekė naują eskalacijos ir tuo pačiu intensyvių diplomatinių užkulisinių žaidimų etapą, kur kariniai smūgiai persipina su aukščiausio lygio pokalbiais. Ukrainos kariuomenė surengė tolimojo nuotolio dronų ataką prieš strateginius naftos terminalus Rusijos Sankt Peterburgo regione, kol pačiame Kijeve paskelbtas oficialus gedulas po mirtino Rusijos raketų išpuolio. Šių įvykių fone JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu atskirai kalbėjosi tiek su Vladimiru Putinu, tiek su Volodymyru Zelenskiu, o abu lyderiai pokalbius pavadino „produktyviais“, kas privertė Baltuosius rūmus pateikti savo oficialų vertinimą apie Vašingtono vaidmenį siekiant taikos.

Eskalacija fronte: smūgiai Sankt Peterburgui ir gedulas Ukrainoje

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pademonstravo išaugusius tolimojo nuotolio karinius pajėgumus, surengdamos masinį dronų išpuolį prieš didelį naftos terminalą ir uosto infrastruktūrą Sankt Peterburge, esančiame toli nuo pagrindinės fronto linijos. Ukrainiečių dronai sugebėjo sėkmingai įveikti Rusijos oro gynybos sistemas ir smogti energetiniams taikiniams, kas, pasak karinių apžvalgininkų, yra Kijevo strategijos dalis – paralyžiuoti Rusijos naftos eksportą ir sukelti kuro stygį šalies viduje. Tuo pat metu Ukrainos sostinėje Kijeve tvyro sunki gedulo atmosfera po to, kai masiški Rusijos raketų ir dronų smūgiai gyvenamiesiems rajonams nusinešė dešimčių civilių gyvybes, sugriovė infrastruktūrą ir dar kartą parodė visą šio konflikto žiaurumą.

Šių kruvinų įvykių fone įvykę D. Trumpo telefoniniai skambučiai sulaukė milžiniško rezonanso. Pokalbis su V. Putinu, inicijuotas JAV Nepriklausomybės dienos proga, truko beveik pusantros valandos ir, pasak Kremliaus atstovo Jurijaus Ušakovo, buvo orientuotas į konkrečių politinių-diplomatinių sprendimų paiešką, atsižvelgiant į JAV vadovo dalyvavimą artėjančiame NATO viršūnių susitikime Ankaroje. V. Zelenskis po savo pokalbio su D. Trumpu taip pat viešai pasidžiaugė „labai geru skambučiu“ ir pareiškė, kad Amerikos ryžtas šiuo klausimu bus lemiamas, o tarp šalių matoma „reali perspektyva užbaigti šį karą“.

Baltųjų rūmų pozicija ir Trumpo kaip taikdario vaidmuo

Baltieji rūmai, komentuodami šiuos intensyvius D. Trumpo kontaktus su abiem kariaujančiomis pusėmis, pabrėžia, kad JAV prezidentas nuosekliai pozicionuoja save kaip pagrindinį ir efektyviausią taikdarį, gebantį pasiekti greitą susitarimą. Vašingtono oficialūs atstovai patvirtino, kad D. Trumpo administracija yra pasirengusi imtis aktyvaus tarpininko vaidmens ir siūlo konkrečius žingsnius deeskalacijai, o jo specialieji pasiuntiniai Steve’as Witkoffas bei Jaredas Kushneris jau dabar veda paruošiamąsias diskusijas ir planuoja vizitus į Maskvą bei Kijevą. Baltieji rūmai akcentuoja, kad JAV tikslas – kuo greičiau sustabdyti kraujo praliejimą, tačiau bet koks ilgalaikis susitarimas privalės atsižvelgti į tvarias saugumo garantijas regione.

Vis dėlto JAV administracijos pareiškimuose jaučiama ir griežta gaida sąjungininkų atžvilgiu. Baltieji rūmai neoficialiai pažymi, kad kol D. Trumpas bando rasti diplomatinį kompromisą, kai kurios Europos valstybės ir pats Kijevo režimas, vykdydami gilias atakas Rusijos teritorijoje, prisideda prie konflikto eskalacijos ir jo vilkinimo. Vašingtonas leido suprasti, kad artėjančiame NATO susitikime Turkijoje JAV reikalaus iš Europos partnerių didesnio lankstumo ir paramos naujai prekybinio bei politinio spaudimo strategijai, siekiant priversti Maskvą sėsti prie derybų stalo, tačiau išlaikant griežtą kontrolę, kad regioniniai konfliktai neišaugtų į tiesioginį pasaulinį karą.

Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Exit mobile version