Gazos Ruože fiksuojamas itin svarbus, tačiau kartu ir skubotas diplomatinis lūžis. Palestiniečių judėjimas „Hamas“ viešai pareiškė sutinkantis su JAV prezidento Donaldo Trumpo pristatytu taikos planu, kurio pagrindinė sąlyga – pilnas grupuotės nusiginklavimas mainais į visišką Izraelio kariuomenės išvedimą. Vis dėlto, nepaisant garsiai deklaruojamo susitarimo, smurtas Gazoje nesilpsta, o abipusiai paliaubų pažeidimai bei Izraelio veiksmai vietoje verčia abejoti ilgalaikės taikos perspektyvomis.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Tarpininkų vaidmuo, „Hamas“ nusiginklavimas ir tikroji Izraelio reakcija
Vašingtonas ir „Hamas“ neturėjo jokių tiesioginių kontaktų – visos derybos vyko per tradicinius ir patikrintus regiono tarpininkus: Katarą, Egiptą bei Turkiją. Btent per šių šalių diplomatus Baltieji rūmai perdavė savo griežtą reikalavimą: „Hamas“ privalo visiškai perduoti savo ginkluotę nepriklausomai tarptautinei komisijai ir pasitraukti iš Gazos valdymo. Daugeliui netikėtai, „Hamas“ vadovybė sutiko su šiuo sąlygų paketu, tačiau iškėlė esminį reikalavimą – ginklų sudėjimas turi vykti griežtai lygiagrečiai su laipsnišku ir pilnu Izraelio gynybos pajėgų (IDF) pasitraukimu iš viso anklavo teritorijos.
Nors D. Trumpas viešai tvirtino, kad „Izraelis yra labai patenkintas“ šiuo susitarimu, tikrovėje Tel Avivo reakcija yra kur kas šaltesnė ir labiau skeptiška. Izraelio premjeras ir šalies karinė vadovybė neslepia nepasitikėjimo „Hamas“ pažadais ir reikalauja, kad grupuotė ginklus sudėtų prieš pradedant bet kokį kariuomenės išvedimą, o ne kartu su juo. Izraelio politikai baiminasi, kad pagreitintas JAV planas tėra diplomatinis manevras, leisiantis „Hamas“ išsaugoti slapta požeminę infrastruktūrą ir persigrupuoti.
Nuolatiniai paliaubų pažeidimai: kas prisiima atsakomybę?
Nepaisant paskelbtų derybų progreso, paliaubos Gazoje žlunga kasdien, o smūgiai ir apšaudymai tiesioginėje eterio transliacijoje tęsiasi be perstojo. Vien per paskutinę naktį po Izraelio aviacijos ir artilerijos smūgių Gazoje žuvo mažiausiai aštuoni žmonės. Abi pusės dėl ugnies nutraukimo žlugimo verčia kaltę viena kitai: „Hamas“ kaltina Izraelį nesustabdomu taikių gyventojų ir prieglaudų apšaudymu, o Izraelio gynybos pajėgos teigia tik atsakančios į provokacijas, pavienius raketų paleidimus bei „Hamas“ kovotojų bandymus pulti Izraelio patrulius saugumo zonose.
Nepriklausomi tarptautiniai stebėtojai pabrėžia, kad prie paliaubų žlugimo prisideda aiškaus ir nepriklausomo monitoringo mechanizmo nebuvimas. Kadangi vietoje nėra tarptautinių taikdarių pajėgų, bet koks lokalus incidentas ar nesusipratimas pasienyje žaibiškai perauga į visavertį susišaudymą, kuriame kenčia taikūs gyventojai.
Masinės sienos statybos ir ES nerimas dėl ilgalaikės okupacijos
Didžiausią nerimą tarptautinei bendruomenei ir Ypač Europos Sąjungai sukelia realūs Izraelio veiksmai vietoje, kurie prieštarauja deklaruojamam kariuomenės išvedimo planui. Izraelio kariuomenė nuosekliai stumia úgy vadinamos „buferinės zonos“ ribas gilyn į Gazos Ruožo teritoriją, naikindama esamus pastatus ir pradėdama masines gelžbetoninės sienos bei įtvirtinimų statybas anklavo viduje.
Europos Sąjungos diplomatijos vadovai bei Bendrijos šalys narės griežtai kritikuoja šiuos veiksmus. ES atstovai pareiškė, kad vienašališkas Gazos teritorijos mažinimas, buferinių zonų plėtra ir masinės infrastruktūros statyba yra tarptautinės teisės pažeidimas. Briuselyje atvirai būkštaujama, kad šie statybos darbai demonstruoja Tel Avivo strateginį planą išlaikyti ilgalaikę ar net nuolatinę karinę Gazos kontrolę, padalinant anklavą į izoliuotus sektorius. Tai visiškai griauna dviejų valstybių sprendimo perspektyvą ir paverčia bet kokius D. Trumpo bei tarpininkų taikos planus tik popieriniais pareiškimais.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
