Vieninga Europa – Bendras Tikslas
Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors

Generalinė advokatė: privalomas skiepijimas kariuomenėje nėra diskriminacija pagal ES teisę

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinė advokatė Tamara Ćapeta pateikė išvadą byloje C‑522/24, kurioje nagrinėjama, ar privalomas COVID‑19 skiepijimas Italijos kariuomenėje galėjo būti laikomas diskriminacija. Jos vertinimu, asmeninė nuomonė apie vakcinų saugumą ar nesutikimas su valdžios politika nėra „įsitikinimas“, kuris būtų saugomas pagal ES nediskriminavimo taisykles.

Bylos kontekstas

Italija COVID‑19 pandemijos metu įvedė privalomą skiepijimą kariams, dirbantiems Gynybos ministerijoje. Skiepytis atsisakę karininkai buvo laikinai nušalinti nuo pareigų be atlyginimo. Vienas iš jų apskundė sprendimą, teigdamas, kad nušalinimas buvo diskriminacinis ir prieštaravo ES lygių galimybių direktyvai.

Kuo rėmėsi pareiškėjas

Pareiškėjas teigė, kad atsisakė skiepytis dėl dviejų priežasčių: abejojo vakcinų saugumu ir nepritarė vyriausybės politikai pandemijos valdymo srityje. Jis siekė įrodyti, kad tai yra jo „įsitikinimas“, saugomas pagal ES teisę.

Generalinės advokatės vertinimas

Generalinė advokatė Tamara Ćapeta pažymi, kad Direktyva 2000/78/EB saugo tik religinius, filosofinius ar dvasingumo pobūdžio įsitikinimus. Politinė pozicija arba asmeninės abejonės dėl vakcinos nepatenka į šią kategoriją. Todėl kariškio nušalinimas negali būti laikomas diskriminacija dėl įsitikinimų.

Net jei būtų laikoma „įsitikinimu“?

Generalinė advokatė priduria: net jei Teismas manytų, kad atsisakymas skiepytis yra „įsitikinimas“, priemonė vis tiek būtų laikoma netiesiogine diskriminacija, kuri gali būti pateisinama. Pandemijos metu privalomas skiepijimas siekė teisėto tikslo – apsaugoti visuomenės sveikatą, o priemonė buvo proporcinga ekstremaliomis aplinkybėmis.

Ką tai reiškia teisine prasme

Išvada nereiškia galutinio sprendimo – tai rekomendacinio pobūdžio teisinė analizė, kurią Teismas dažnai, bet ne visada, perima. Galutinį sprendimą priims Teisingumo Teismo teisėjai, o nacionalinis teismas turės juo vadovautis spręsdamas pareiškėjo bylą.

Šis straipsnis parengtas pagal CURIA informaciją.

Šaltinis: https://curia.europa.eu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Exit mobile version