Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiuntė itin griežtą ir nedviprasmišką įspėjimą Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai dėl Minsko režimo hibridinių veiksmų ir paramos Rusijos agresijai. Kijevo dėmesio centre atsidūrė pasienio zonose esantys retransliacijos ir ryšių bokštai, kurie, Ukrainos žvalgybos duomenimis, naudojami Rusijos dronų navigacijai bei elektroninei kovai koordinuoti. Šis retorikos sugriežtinimas vėl iškėlė klausimą, ar reali yra tiesioginio karinio konflikto tarp Ukrainos ir Baltarusijos tikimybė, abiejų šalių pajėgoms išlaikant aukštą parengtį pasienyje.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Perspėjimas dėl ryšių infrastruktūros ir žvalgybos duomenys
Ukrainos specialiosios tarnybos užfiksavo, kad Baltarusijos teritorijoje, netoli bendros sienos, esantys aukštuminiai retransliacijos bokštai buvo skubiai modernizuoti, ant jų sumontuojant specifinę Rusijos gamybos elektroninės žvalgybos ir navigacijos įrangą. Šie objektai padeda nukreipti Rusijos paleidžiamus „Shahed“ tipo dronus kamikadzes ir manipuliuoti GPS signalais, taip tiesiogiai kenkiant Ukrainos oro gynybos sistemoms šiauriniuose regionuose. Reaguodamas į tai, V. Zelenskis viešai pareiškė, kad bet kokia infrastruktūra, padedanti terorizuoti Ukrainos miestus, bus laikoma teisėtu kariniu taikiniu, nepriklausomai nuo to, kurioje sienos pusėje ji yra.
Kijevo siunčiama žinutė A. Lukašenkai yra aiški – jei Minsko režimas leis Rusijos kariuomenei naudoti šiuos bokštus hibridinėms atakoms, Ukraina nedvejos panaudoti savo ilgojo nuotolio dronus ir raketas šių objektų fiziniam sunaikinimui. Tai sukėlė rimtą suirutę Baltarusijos karinėje vadovybėje, kuri skubiai pradėjo stiprinti pasienio objektų oro gynybą. Ukrainos ekspertai pažymi, kad toks prevencinis spaudimas yra būtinas, siekiant parodyti Minskui, jog jo suvereniteto imitacija neapsaugos nuo realaus atsakomojo smūgio, jei provokacijos tęsis.
Konflikto realumas ir strateginiai išskaičiavimai
Analizuodami tiesioginio karinio konflikto tarp Ukrainos ir Baltarusijos tikimybę, karo analitikai išlieka nuosaikūs, pabrėždami, kad visiškas Baltarusijos įsitraukimas į aktyvų karą yra mažai tikėtinas dėl paties A. Lukašenkos baimės. Baltarusijos diktatorius puikiai supranta, kad jo turima kariuomenė yra palyginti silpna, o tiesioginis puolimas prieš gerai įtvirtintas Ukrainos šiaurines pozicijas pasibaigtų masiniais nuostoliais ir galėtų išprovokuoti vidinius neramumus bei režimo griūtį šalies viduje. Todėl Minskas stengiasi balansuoti: teikia Rusijai teritoriją, logistiką ir žvalgybinius duomenis per minėtus bokštus, tačiau vengia peržengti raudonąją liniją ir siųsti savo karius.
Ukrainos pusė taip pat nėra suinteresuota atverti naujo pilnaverčio fronto šiaurėje, nes jos pagrindinės pajėgos yra sukoncentruotos rytuose ir pietuose. Vis dėlto, lokalių smūgių tikimybė išlieka labai aukšta – jei Kijevo kantrybė išseks dėl nuolatinių provokacijų, Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali surengti chirurgiškai tikslias operacijas prieš specifinius Baltarusijos karinius uostus ar ryšių mazgus. Toks ribotas eskalacijos scenarijus būtų stiprus signalas Minskui galutinai atsiriboti nuo tiesioginės paramos Maskvai, išlaikant trapų, bet vis dar funkcionuojantį nepuolimo status quo šiame regione.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
