Irano valdžios institucijos oficialiai priėmė sprendimą vėl įjungti šalyje visuotinį interneto ryšį, kuris buvo visiškai nutrauktas per pastarąsias karines krizes ir masinius protestus. Vis dėlto, šis žingsnis neatnešė tikrosios skaitmeninės laisvės, kadangi visi anksčiau galioję griežti apribojimai, tinklalapių blokavimai ir socialinių tinklų cenzūra liko visiškai galioti. Šis Teherano režimo sprendimas išprovokavo audringą reakciją tiek pačiame Irane, kur gyventojai jaučiasi įkalinti informaciniame vakuume, tiek tarptautinėje bendruomenėje, kuri reikalauja užtikrinti pamatines žmogaus teises į laisvą informacijos sklaidą.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Ryšio atkūrimas vertinamas ne kaip nuolaida visuomenei, o kaip pragmatiškas valdžios bandymas stabilizuoti visiškai paralyžiuotą šalies bankų sektorių ir vidaus prekybą.
Visuomenės pasipriešinimas ir gyvenimas po cenzūros skydu Irane
Pačiame Irane žinia apie interneto grąžinimą buvo sutikta su dideliu skepticizmu ir pykčiu. Gyventojai praneša, kad populiarios tarptautinės platformos, tokios kaip „Instagram“, „WhatsApp“, „X“ ir „Telegram“, lieka visiškai nepasiekiamos be specialių programų, o vietiniai vyriausybės kontroliuojami analogai yra masiškai bokotuojami dėl saugumo rizikos. Jaunimas ir technologijų specialistai Teherane bei kituose didžiuosiuose miestuose aktyviai dalijasi instrukcijomis, kaip apeiti vadinamąją „Halal interneto“ sistemą, naudojant naujos kartos decentralizuotus VPN serverius. Nepaisant to, kad už nelegalios programinės įrangos platinimą gresia griežtos laisvės atėmimo bausmės, skaitmeninis pasipriešinimas šalyje pasiekė neregėtą mastą.
Didžiausią smūgį patiria smulkusis verslas, kuris savo veiklą buvo išvystęs užsienio socialiniuose tinkluose, ir akademinė bendruomenė, netekusi prieigos prie tarptautinių mokslinių duomenų bazių. Vietos žmogaus teisių gynėjai pabrėžia, kad išlaikydama blokuojamą sistemą vyriausybė bando užkirsti kelią bet kokiam nepriklausomam pastarųjų dienų karinių nuostolių ar vidinių neramumų dokumentavimui. Visuomenėje tvyro didžiulė įtampa, o neoficialiuose forumuose plinta raginimai rengti naujas protesto akcijas prieš totalitarinę skaitmeninę kontrolę.
Tarptautinis pasmerkimas ir technologinė parama
Pasaulio reakcija į Irano veiksmus išlieka vieningai griežta. Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnyba išplatino oficialų pareiškimą, kuriame pabrėžė, kad interneto ribojimas ir selektyvus jo naudojimas kaip politinio spaudimo įrankio yra akivaizdus tarptautinių susitarimų pažeidimas. ES ministrai paragino Teheraną nedelsiant panaikinti visus cenzūros mechanizmus ir užtikrinti laisvą spaudos bei piliečių komunikaciją. Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisaras pažymėjo, kad tokie veiksmai tik dar labiau izoliuoja šalį nuo globalios bendruomenės ir gilina humanitarinę krizę.
Tuo pat metu JAV ir kelios Europos technologijų kompanijos paskelbė stiprinančios paramą Irano pilietinei visuomenei, ieškodamos būdų, kaip apeiti valstybinius filtrus. Aktyviai svarstomas palydovinio interneto sistemų, tokių kaip „Starlink“, terminalų nelegalaus gabenimo ir aktyvavimo tinklo plėtimas pasienio regionuose, kas leistų vietos aktyvistams palaikyti saugų ir nekontroliuojamą ryšį su išoriniu pasauliu. Analitikai pastebi, kad Teherano bandymai sukurti visiškai izoliuotą nacionalinį tinklą pagal Kinijos pavyzdį susiduria su rimtais techniniais ir finansiniais sunkumais, todėl ilgalaikėje perspektyvoje visiška informacinė blokada yra pasmerkta žlugti.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
