Iranas pareiškė, kad kol kas neketina siųsti delegacijos į Pakistaną naujam derybų raundui su Jungtinėmis Valstijomis, taip sužlugdydamas Islamabado planus surengti kelių dienų taikos pokalbius likus mažiau nei dviem paroms iki paliaubų pabaigos.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Iranas kaltina JAV pažeidus paliaubas
Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilas Baghaei teigė, kad Vašingtonas pažeidė paliaubas nuo pat jų įsigaliojimo. Teheranas kaip pagrindinius pažeidimus įvardija JAV jūrų blokadą Hormūzo sąsiauryje nuo balandžio 13 dienos, Irano krovininio laivo „Touska“ perėmimą Omano įlankoje bei nuolatinius grasinimus smogti šalies energetikos infrastruktūrai.
Iranas šiuos veiksmus vadina tarptautinės teisės pažeidimu ir piratavimu, pabrėždamas, kad tokios sąlygos nėra suderinamos su realiomis taikos derybomis.
Pakistanas ruošėsi ilgesnėms deryboms
Pakistanas, veikiantis kaip pagrindinis tarpininkas, siekė surengti ne vienos dienos susitikimą, o kelių dienų derybas, kurios galėtų baigtis laikinu susitarimu ir paliaubų pratęsimu iki 60 dienų.
Islamabade buvo imtasi plataus masto saugumo priemonių. Buvo uždaryti pagrindiniai viešbučiai, įskaitant „Serena“ ir „Marriott“, užblokuoti keliai į vadinamąją raudonąją zoną, o į sostinę atvyko papildomos policijos ir paramilitarinės pajėgos. Nepaisant šių pasirengimų, Irano sprendimas nedalyvauti derybose kelia rimtų abejonių dėl viso proceso.
JAV spaudimas ir karinė eskalacija
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė siunčiantis delegaciją į Pakistaną, tačiau tuo pačiu atnaujino grasinimus smogti Irano infrastruktūrai. Jis taip pat apkaltino Iraną paliaubų pažeidimu dėl incidentų Hormūzo sąsiauryje.
Papildomą įtampą sukėlė JAV karinė operacija prieš laivą „Touska“. Pasak Trumpo, JAV karo laivas „USS Spruance“ sustabdė krovininį laivą, pramušdamas skylę variklio skyriuje, o vėliau jį perėmė jūrų pėstininkai.
Hormūzo sąsiauris – pagrindinis konflikto taškas
Didžiausia įtampa išlieka dėl Hormūzo sąsiaurio, per kurį paprastai transportuojama apie penktadalis pasaulio naftos. Iranas buvo trumpam paskelbęs apie sąsiaurio atidarymą, tačiau vėliau vėl įvedė apribojimus.
Pastarosiomis dienomis laivai buvo apšaudyti arba priversti apsisukti, o tai dar labiau padidino neapibrėžtumą pasaulinėse energijos rinkose.
Vieša retorika ir užkulisinė diplomatija
Analitikai pažymi, kad Iranas taiko dvigubą strategiją. Viešai Teheranas laikosi griežtos pozicijos, kaltindamas JAV pernelyg dideliais reikalavimais, prieštaringais sprendimais ir nuolatiniu spaudimu.
Tuo pat metu užkulisiuose išlieka signalų, kad diplomatiniai kanalai nėra visiškai uždaryti. Iranas yra pateikęs dešimties punktų pasiūlymą, kuris laikomas pagrindu galimoms deryboms.
Realistiškas tikslas – paliaubų pratęsimas
Net jei derybos vis dėlto įvyktų, pareigūnai nesitiki greito galutinio susitarimo. Artimiausias tikslas yra paliaubų pratęsimas ir pagrindo sukūrimas tolimesniems pokalbiams.
Pagrindiniai nesutarimai dėl Irano branduolinės programos, Hormūzo sąsiaurio kontrolės ir JAV blokados išlieka neišspręsti, todėl konfliktas išlieka itin trapioje stadijoje.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautinės žiniasklaidos informacija.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
