Islandija gali jau šių metų rugpjūtį surengti referendumą dėl derybų atnaujinimo dėl narystės Europos Sąjungoje, nors anksčiau balsavimas buvo planuojamas ne anksčiau kaip 2027 metais. Apie tai praneša su procesu susipažinę šaltiniai.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Sprendimas spartinti terminus priimamas augant geopolitinei įtampai ir didėjant diskusijoms dėl Europos Sąjungos plėtros. Briuselis šiuo metu ieško būdų stiprinti bloko saugumą ir politinį stabilumą, o kai kurios valstybės kandidatės jau sparčiai juda derybų keliu.
Islandijos valdančioji koalicija buvo pažadėjusi iki 2027 metų surengti referendumą dėl stojimo derybų atnaujinimo, kurios buvo įšaldytos 2013 metais. Tačiau situacija pasikeitė po to, kai Jungtinės Valstijos įvedė muitus Islandijai, o JAV prezidentas Donald Trump viešai kalbėjo apie Grenlandijos prijungimą, sukeldamas nerimą Šiaurės Atlanto regione.
Europos Komisijos plėtros komisarė Marta Kos teigė, kad plėtros klausimas vis dažniau siejamas ne tik su ekonomika, bet ir su saugumu bei geopolitiniu stabilumu. Pasak jos, ši diskusija aktuali visoms Europos valstybėms.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen neseniai Briuselyje susitiko su Islandijos ministre pirmininke Kristrún Frostadóttir ir pabrėžė, kad glaudesnė partnerystė su Islandija suteikia stabilumo pasaulyje, kuriame daug neapibrėžtumo.
Islandija 2009 metais pateikė paraišką stoti į Europos Sąjunga, kai šalis patyrė gilią finansų krizę ir žlugo pagrindiniai bankai. Tačiau ekonomikai atsigaunant, 2013 metais derybos buvo sustabdytos, o 2015-aisiais Reikjavikas paprašė nebelaikyti šalies kandidate.
Vis dėlto pastaraisiais metais visuomenės nuomonė pamažu keičiasi. Apklausos rodo augantį palaikymą glaudesniems ryšiams su ES, ypač dėl saugumo klausimų. Islandija neturi nuolatinės kariuomenės ir savo gynybą grindžia naryste NATO bei 1951 metų dvišaliu gynybos susitarimu su JAV.
Didžiausiu kliuviniu derybose ir toliau išlieka žvejybos politika – itin svarbi Islandijos ekonomikos dalis. Tačiau pasikeitusi situacija po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES gali sumažinti įtampas, kurios anksčiau lydėjo derybas dėl žvejybos teisių.
Jeigu islandai referendume pritartų derybų atnaujinimui, procesas galėtų vykti gana sparčiai – Islandija jau priklauso Europos ekonominei erdvei ir Šengeno zonai, todėl daugelis ES teisės aktų šalyje jau taikomi. Tačiau galutinį sprendimą dėl narystės dar turėtų patvirtinti atskiras referendumas pasibaigus deryboms.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
