Ispanija atsisakė suteikti Jungtinėms Valstijoms leidimą naudotis šalies teritorijoje esančiomis bendrai valdomomis karinėmis bazėmis vykdant smūgius Iranui. Madridas taip dar labiau sustiprino kritiką Jungtinių Valstijų ir Izraelio kariniams veiksmams, kuriuos vadina nepagrįstais ir pavojingais tarptautinei tvarkai.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Socialistų vadovaujamos Ispanijos vyriausybės vadovas Pedro Sánchezas viešai pasmerkė JAV ir Izraelio „vienašališką karinę intervenciją“ prieš Iraną, įspėdamas, kad tokie veiksmai prisideda prie vis labiau nestabilaus ir neprognozuojamo tarptautinio saugumo klimato. Šią poziciją sustiprino sprendimas neleisti naudotis Rotos ir Morono oro pajėgų bazėmis, kurios yra bendrai eksploatuojamos su JAV.
Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas pabrėžė, kad nors Madridas palaiko demokratijos, laisvės ir žmogaus teisių siekius Irane, Ispanija jokiu būdu neleis savo bazių naudoti dabartinėje karinėje operacijoje. Pasak jo, bazės negali būti naudojamos jokiems veiksmams, kurie neatitinka galiojančių susitarimų su JAV ir Jungtinių Tautų chartijos nuostatų.
Tą pačią poziciją pakartojo ir gynybos ministrė Margarita Robles, patvirtinusi, kad nė viena iš minėtų bazių nėra naudojama JAV kariniams veiksmams prieš Iraną. Ji pažymėjo, kad bet kokios operacijos, susijusios su šiomis bazėmis, turi atitikti tarptautinės teisės normas ir turėti tarptautinį politinį pagrindą.
Skrydžių stebėjimo duomenys rodo, kad nuo JAV ir Izraelio atakų pradžios iš Rotos ir Morono bazių pakilo keliolika JAV karinių orlaivių, tačiau dalis jų nusileido Vokietijos Ramšteino bazėje. JAV gynybos pareigūnai kol kas nekomentavo šių skrydžių paskirties.
Pedro Sánchezas savaitgalį dar kartą pabrėžė, kad nors Ispanijos visuomenė kritiškai vertina Irano režimą, tai nereiškia paramos karinei intervencijai, kuri, pasak jo, neatitinka tarptautinės teisės ir kelia papildomą grėsmę regioniniam bei pasauliniam stabilumui. Jis taip pat išlieka vienu ryškiausių Europos lyderių, viešai kritikuojančių tiek Izraelio veiksmus Gazos Ruože, tiek Vakarų šalių karinę politiką Artimuosiuose Rytuose.
Tuo metu kitos Europos valstybės laikosi labiau subalansuotos pozicijos. Jungtinė Karalystė iš pradžių taip pat dvejojo dėl JAV prašymo naudotis britų bazėmis, tačiau po Irano atsakomųjų smūgių regione pakeitė savo sprendimą. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė suprantantis sąjungininkų dilemą, tačiau pabrėžė, kad Vokietija nesiruošia viešai smerkti partnerių karinių veiksmų.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paragino ieškoti ilgalaikio diplomatinio sprendimo ir pažymėjo, kad Europos Sąjunga ruošiasi galimiems politiniams ir ekonominiams šio konflikto padariniams.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
