JAV prezidentas Donaldas Trumpas užbaigė savo istorinį valstybinį vizitą Kinijoje, kurio metu susitiko su lyderiu Xi Jinpingu aptarti kritinių dvišalių santykių klausimų. Nors D. Trumpas džiaugėsi pasiektais „fantastiškais prekybos susitarimais“ ir teigė, kad daugelis įsisenėjusių problemų buvo išspręstos, Pekinas pasinaudojo proga dar kartą griežtai įspėti Vašingtoną dėl paramos Taivanui.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Prekybos proveržis ir ekonominiai interesai
Pagrindinis vizito akcentas buvo ekonominis bendradarbiavimas, kurį Donaldas Trumpas įvardijo kaip itin sėkmingą. Prezidentas pabrėžė, kad pasiekti susitarimai atvers naujas galimybes Amerikos verslui ir padės subalansuoti prekybos deficitą, kuris daugelį metų buvo trinties šaltinis. Kinijos pusė taip pat demonstravo pasirengimą didinti investicijas bei importą iš JAV, tačiau ekspertai pastebi, kad daugelis šių susitarimų yra memorandumų pobūdžio ir jų realus įgyvendinimas priklausys nuo tolesnių techninių derybų. Pekinas akivaizdžiai siekė pademonstruoti savo rinkos galią ir gerą valią, tikėdamasis išvengti naujų tarifų ar sankcijų technologijų sektoriuje.
Nepaisant pozityvios retorikos apie prekybą, JAV administracija išlaikė reikalavimus dėl intelektinės nuosavybės apsaugos ir teisingos konkurencijos sąlygų amerikiečių įmonėms Kinijos rinkoje. Xi Jinpingas savo ruožtu akcentavo abipusės pagarbos principą, duodamas suprasti, kad Kinija nesileis spaudžiama keisti savo fundamentalių ekonominio vystymosi modelių. Šios derybos parodė, kad abi pusės supranta ekonominės priklausomybės mastą, tačiau tuo pat metu aktyviai konkuruoja dėl globalios technologinės lyderystės ateityje.
Geopolitiniai įspėjimai dėl Taivano statuso
Saugumo darbotvarkėje dominuojanti tema buvo Taivano klausimas, dėl kurio Pekinas išsakė bene griežčiausią poziciją viso vizito metu. Kinijos lyderis pabrėžė, kad Taivanas yra „raudonoji linija“, kurios negalima peržengti, ir bet kokie JAV žingsniai stiprinant karinį bendradarbiavimą su sala bus vertinami kaip kėsinimasis į šalies suverenitetą. Donaldas Trumpas šiuo klausimu laikėsi pragmatiškos laikysenos, orientuodamasis į „vienos Kinijos“ politiką, tačiau kartu pabrėždamas regioninio stabilumo bei taikaus ginčų sprendimo svarbą. Tai sukuria trapią pusiausvyrą, kurią bet koks neatsargus veiksmas gali lengvai suardyti.
Vizito pabaigoje abu lyderiai konstatavo, kad tiesioginis dialogas yra vienintelis būdas išvengti didelio masto konflikto. Nors simboliniai gestai ir pompastiškas priėmimas sudarė įspūdį apie gerėjančius santykius, po paviršiumi išlieka gilus strateginis nepasitikėjimas. Tarptautinė bendruomenė vizitą vertina kaip bandymą stabilizuoti padėtį prieš galimus naujus ekonominius ar politinius sukrėtimus. Ar šis „istorinis susitikimas“ iš tiesų išspręs įsisenėjusias problemas, parodys artimiausi mėnesiai, kai prasidės konkretūs veiksmai įgyvendinant Pekine duotus pažadus.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
