Izraelis, Libanas ir Jungtinės Valstijos Vašingtone pasirašė istorinį trišalį pagrindų susitarimą, kuris vertinamas kaip pirmasis realus žingsnis link ilgalaikės taikos ir oficialios karo padėties nutraukimo tarp šių dviejų kaimyninių valstybių. Dokumentas, suderintas po penkių intensyvių derybų raundų, numato struktūrizuotą procesą, skirtą visiškam nevalstybinių ginkluotų grupuočių nusiginklavimui bei Libano suvereniteto atkūrimui. Nors susitarimas atveria teisinį kelią laipsniškam Izraelio kariuomenės išvedimui, grupuotė „Hezbollah“ jame visiškai nedalyvavo ir jau spėjo atmesti bet kokias nuolaidas, kas abiejose šalyse sukėlė itin prieštaringas reakcijas.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Susitarimo esmė, bandomosios zonos ir „Hezbollah“ pozicija
Vašingtone pasirašytas dokumentas įpareigoja abi puses pripažinti viena kitos teisę egzistuoti taikoje ir pradėti nuoseklų teritorijų kontrolės perdavimo procesą. Pagrindinis susitarimo mechanizmas remiasi dviejų pradinių bandomųjų zonų (pilot zones) įkūrimu Pietų Libane, iš kurių Izraelio gynybos pajėgos (IDF) sutiko nežymiai atsitraukti, perleisdamos pozicijas oficialiai Libano ginkluotajai kariuomenei (LAF). Šiose bandomosiose zonose Libano kariuomenė, remiama tarptautinių partnerių ir naujai įkurtos Trišalės karinio koordinavimo grupės, privalo visiškai išmontuoti „Hezbollah“ karinę infrastruktūrą bei užtikrinti, kad teritorijoje neliktų jokių nevalstybinių ginklų.
Radikali šiitų organizacija „Hezbollah“ nebuvo įtraukta į šias diplomatines derybas Vašingtone ir griežtai atmetė pasirašyto susitarimo sąlygas. Grupuotės parlamentaras Hassanas Fadlallah viešai pasmerkė Libano ambasadoriaus žingsnį ir perspėjo, kad oficialus Beirutas nesugebės priversti kovotojų nusiginkluoti, nebent vyriausybė sąmoningai siekia išprovokuoti naują pilietinį karą šalyje. „Hezbollah“ reikalauja, kad bet koks Izraelio pasitraukimas iš Libano žemės būtų visiškai besąlygiškas, o ne susietas su jų karinio arsenalo naikinimu, todėl jų pasipriešinimas išlieka pagrindine kliūtimi plano įgyvendinimui.
Kariuomenės išvedimo klausimas ir visuomenės reakcijos
Klausimas dėl visiško Izraelio kariuomenės išvedimo iš Libano teritorijos išlieka griežtai sąlyginis ir priklausomas nuo realių rezultatų mūšio lauke. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu oficialiame pareiškime pabrėžė, kad IDF išlaikys pilną kontrolę savo įkurtoje saugumo zonoje Pietų Libane ir niekur nesitrauks tol, kol „Hezbollah“ nebus galutinai nuginkluota. Pagrindų susitarimas aprašo tik laipsniško ir etapais vykdomo pasitraukimo planą, o Izraelis pasilieka teisę bet kada atnaujinti karinius veiksmus ar panaudoti jėgą savigynai, jei užfiksuos tiesioginę grėsmę savo šiaurinėms bendruomenėms.
Reakcijos pačiame Libane ir Izraelyje pasidalijo į dvi radikaliai priešingas stovyklas, atspindinčias gilų visuomenių susiskaldymą. Izraelyje vyriausybė šį dokumentą pristato kaip didžiulį strateginį laimėjimą, kuris privers Libano valstybę prisiimti atsakomybę už savo pasienį, tačiau opozicija kritikuoja premjerą, kad pasirašytas tekstas palieka per daug laisvės Irano įtakai. Tuo tarpu Beirute, praėjus vos kelioms valandoms po pasirašymo ceremonijos, prie vyriausybės rūmų kilo masiniai protestai, kurių metu demonstrantai, nešini „Hezbollah“ bei Irano vėliavomis, apkaltino Libano valdžią kapituliacija prieš Izraelio ir JAV spaudimą.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
