Iš Europos kosmoso uosto Prancūzijos Gvianoje sėkmingai pakilo raкета „Vega-C“, iškėlusi kosminį zondą „Smile“ į ambicingą trijų metų misiją. Šis bendras Europos kosmoso agentūros (ESA) ir Kinijos mokslų akademijos (CAS) projektas leis pirmą kartą istorijoje rentgeno spinduliais stebėti nematomą Žemės magnetinį skydą bei padės geriau suprasti saulės audrų keliamas grėsmes.
Daugiau šia tema: Kosmosas ir visata, ESA
Tarptautinis bendradarbiavimas ir unikali įranga
Zondas „Smile“ (angl. *Solar wind Magnetosphere Ionosphere Link Explorer*) buvo paleistas 2026 m. gegužės 19 d. anksti ryte, o po sėkmingo atsiskyrimo nuo raketos buvo išskleistos jo saulės baterijos, patvirtinančios pilną misijos pradžios sėkmę. Tai yra pirmasis kartas, kai ESA ir Kinija kartu parinko, suprojektavo, įgyvendino ir valdys kosminę misiją, o pati jos partnerystė simbolizuoja jau 25 metus trunkantį šių institucijų bendradarbiavimą. Europos indėlis į šį projektą sudaro 130 milijonų eurų, o svarbiausią laivo naudingojo krovinio modulį bei pagrindinį instrumentą – minkštųjų rentgeno spindulių kamerą – sukonstravo Airbus bei Jungtinės Karalystės Lesterio universitetas.
Mokslinis zondo arsenalas pritaikytas tam, kad būtų galima realiuoju laiku fiksuoti, kaip Žemės magnetosfera reaguoja į nuolatinį įkrautų saulės dalelių srautą. „Smile“ naudos specialią rentgeno kamerą, kad nustatytų tikslią vietą, kur saulės vėjas rėžiasi į planetos magnetinį burbulą, o ultravioletinių spindulių kamera leis nepertraukiamai iki 45 valandų stebėti poliarines pašvaistes. Šių dviejų vaizdų palyginimas suteiks mokslininkams galimybę gauti pilną vaizdą apie kosmoso orų dinamiką bei magnetines audras, sukeliančias trikdžius mūsų technologinėse sistemose.
Kelionė į orbitą ir misijos tikslai
Raketa „Vega-C“, kurios keliamoji galia siekia 2300 kg, puikiai atitiko šios mokslinės misijos poreikius, o jos paleidimo operatoriumi pirmą kartą sėkmingai tapo bendrovė „Avio“. Tačiau sėkmingas startas yra tik ilgo proceso pradžia, kadangi per ateinantį mėnesį zondas turės atlikti net 11 variklio įjungimų, kad pasiektų itin ištęstą elipsinę orbitą. Ši orbita leis laivui pakilti net į 121 000 km aukštį virš Šiaurės poliaus duomenų rinkimui ir nusileisti iki 5000 km virš Pietų poliaus, kad sukaupta informacija būtų operatyviai perduota Žemės stotims.
Planuojama, kad tikrasis mokslinių duomenų rinkimas prasidės 2026 m. liepos mėnesį, kai bus atverti kamerų dangteliai ir patikrintas visų sistemų funkcionalumas. Gauti rezultatai padės patobulinti dabartinius Žemės magnetinės aplinkos modelius, o tai ateityje bus gyvybiškai svarbu saugant orbitoje dirbančius astronautus bei brangią palydovinę infrastruktūrą nuo kosminės radiacijos. Projektas „Smile“ yra Europos agentūros programos „Cosmic Vision“ dalis, padedanti atsakyti į esminius klausimus apie tai, kaip funkcionuoja mūsų Saulės sistema ir kaip Žemė išlaiko savo gyvybinį skydą.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
