Europos Komisija sutelkė ES energetikos ministrus, technologijų vystytojus, gamintojus, finansų institucijas bei pramonės atstovus aplink pirmąjį istorijoje ES trišalį susitarimą dėl energijos kaupimo. Šio susitarimo, pasirašyto Liuksemburge vykusiame energetikos ministrų tarybos susitikime, tikslas yra trumpuoju laikotarpiu paspartinti energijos kaupimo sistemų diegimą, siekiant padidinti elektros tinklo saugumą ir lankstumą.
Daugiau šia tema: Europos Komisija, PRESS CORNER EU
Energijos kaupimo technologijos yra laikomos trūkstama energetikos pertvarkos grandimi, galinčia atlikti pagrindinį vaidmenį mažinant ir stabilizuojant elektros kainas. Europos Sąjungai būtina plėsti vietinius atsinaujinančius energijos išteklius, kad sumažintų savo priklausomybę nuo nepastovių iškastinio kuro rinkų bei sustiprintų tiekimo saugumą. Vis dėlto, vien tik žaliosios generacijos didinimo nepakanka – procesas privalo vykti kartu su visos energetikos sistemos funkcionavimo optimizavimu, kur kaupimo įrenginiai leidžia išsaugoti energiją iki tol, kol jos labiausiai prireiks.
Šalių įsipareigojimai ir rinkos skatinimas
Šis pirmasis tokio pobūdžio susitarimas padės sukurti palankią verslo aplinką greitam kaupimo pajėgumų didinimui visoje Europoje, sumažins sistemos veiklos sąnaudas bei sumažins spaudimą ES verslui dėl svyruojančių kainų. Dokumete net 22 ES šalys narės prisiėmė ambicingus įsipareigojimus per ateinančius dvejus metus išplėtoti kaupimo infrastruktūrą, kuri bendrai sudarys nuo 30 iki 35 gigavatų talpos. Projektų vystytojai įsipareigojo kasmet teikti naujų hibridinių bei kaupimo projektų prognozes, o pramonės įmonės žada diegti tokias sistemas savo gamybvietėse bei aiškiau informuoti apie savo elektros vartojimo poreikius.
Savo ruožtu valstybės narės įsipareigojo remti šį sektorių šalindamos pažangą stabdančias kliūtis bei leisdamos reguliavimo institucijoms nustatyti nediskriminacinius tinklo tarifus, skatinančius lankstumą. Prireikus šalys teiks finansinę paramą kaupimo sistemų gamybai bei diegimui per nacionalinius ir ES fondus, laikydamosi valstybės pagalbos taisyklių. Finansų institucijos dalinsis ekspertinėmis žiniomis, kad padidintų projektų patrauklumą investuotojams, o Europos Komisija koordinuos tikslų įgyvendinimą, kasmet stebės pažangą iki 2028 metų bei 2027 metų pradžioje peržiūrės taksonomijos taisykles.
Ilgalaikiai tikslai ir krizės valdymas
Skaičiuojama, kad iki 2030 metų Europos Sąjungai prireiks apie 200 gigavatų energijos kaupimo pajėgumų, kad būtų patenkinti sistemos poreikiai, kai šių metų pradžioje įdiegta galia siekė tik apie 55 gigavatus. Norint pasiekti šį tikslą, būtina iš esmės paspartinti skirtingų kaupimo technologijų plėtrą, derinant jas su atsinaujinančiais ištekliais ir kitais ne iškastinio kuro lankstumo šaltiniais. Šį poreikį savo išvadose dar 2026 metų kovo 19 dieną pabrėžė ir Europos Vadovų Taryba.
Pačių trišalių susitarimų koncepcija buvo pristatyta Prieinamos energijos veiksmų plane, siekiant vienoje vietoje sutelkti pagrindinius sektoriaus suinteresuotuosius subjektus – pramonę, valdžios institucijas ir finansų sektorių – aplink bendrus įsipareigojimus. Toks formatas leidžia efektyviai sumažinti investicines rizikas privačiam kapitalui. Tai ne tik padeda sumažinti energijos kainas trumpuoju laikotarpiu, bet ir struktūriškai sustiprina ES pramonės bei verslo konkurencingumą ir saugumą ilgalaikėje perspektyvoje.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
