Taivano sąsiauryje užfiksuotas staigus karinės įtampos šuolis, salos gynybos ministerijai įsakius skubiai disluokuoti karinius laivus ir pakrančių apsaugos vienetus. Šis žingsnis buvo tiesioginis atsakas į naują, iš anksto neskelbtą Kinijos liaudies išsivadavimo armijos (PLA) karinę operaciją tiesioginiame Taivano teritorinių vandenų artume. Tarptautiniai stebėtojai ir saugumo analitikai su nerimu stebi šiuos manevrus, baimindamiesi, kad bet koks taktinio lygio incidentas gali tapti naujos, itin pavojingos pasaulinės krizės pradžia.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Kinijos manevrai ir Taipėjaus gynybinis atsakas
Pekino inicijuota operacija apima ne tik dešimčių naikintuvų bei bombonešių skrydžius, kertančius neoficialią sąsiaurio vidurio liniją, bet ir kovinių laivų grupių manevrus, imituojančius salos jūrinę blokadą. Reaguodamas į tai, Taivanas ne tik išsiuntė savo patrulinius laivus stebėti Kinijos laivyno judėjimo, bet ir pakėlė iki maksimalios parengties sausumos priešlaivinių raketų kompleksus bei ankstyvojo perspėjimo radarų sistemas. Taipėjaus pareigūnai pabrėžė, kad šalies kariuomenė veikia griežtai pagal gynybinio reagavimo protokolus, siekdama išlaikyti status quo, tačiau nesiims pirmųjų agresyvių veiksmų.
Ekspertų vertinimu, šie veiksmai rodo, kad Pekinas toliau naudoja „pilkosios zonos“ taktiką – nuolatinį karinį spaudimą, kuris yra žemiau atviro konflikto ribos, tačiau vargina Taivano gynybos resursus ir bando pripratinti tarptautinę bendruomenę prie nuolatinio Kinijos karinio buvimo aplink salą. Kiekviena tokia operacija tampa vis sudėtingesnė, o atstumas tarp abiejų pusių laivų kartais sumažėja iki kritinės ribos, kas dramatiškai padidina netyčinio susidūrimo ar klaidos riziką.
Ar tai naujos didelio masto krizės pradžia?
Nors situacija yra itin įtempta, analitikai neskuba tvirtinti, kad šis konkretus incidentas iškart peraugs į pilnavertę invaziją ar karą. Pekinas šiuo metu greičiausiai testuoja Taivano reakcijos laiką bei stebi JAV ir jos sąjungininkų Ramiojo vandenyno regione pasirengimą. Vis dėlto, šis laivų dislokavimas neabejotinai žymi naują esamos ilgalaikės krizės paaštrėjimo etapą, kuris verčia Vakarų šalis operatyviai peržiūrėti savo paramos strategijas ir stiprinti diplomatinius kanalus su abiem pusėmis, bandant deeskaluoti situaciją.
Europos Sąjungos užsienio politikos tarnybos ir JAV valstybės departamentas išplatino pareiškimus, raginančius Pekiną susilaikyti nuo vienašališkų veiksmų, keičiančių saugumo balansą regione, ir pabrėžė, kad Taivano sąsiaurio stabilumas yra gyvybiškai svarbus pasaulinei prekybai bei laivybos laisvei. Bet koks rimtesnis tiekimo grandinių sutrikimas šiame regione turėtų tiesioginį neigiamą poveikį Europos ekonomikai, ypač puslaidininkių ir aukštųjų technologijų sektoriams. Dėl šios priežasties Vakarų partneriai tęs nuolatinį situacijos monitoringą, siekdami užkirsti kelią nekontroliuojamai eskalacijai.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
