Izraelio valdžios sprendimas oficialiai pripažinti 1915 metų armėnų genocidą sukėlė didžiulį geopolitinį atgarsį ir dar labiau padidino įtampą su Turkija. Šis žingsnis žymi fundamentalų posūkį ilgametėje šalies užsienio politikoje, kurioje šis klausimas anksčiau buvo vengiamas siekiant išlaikyti strateginę partnerystę su Ankara.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Geopolitinis kontekstas ir santykiai su Ankara
Sprendimas pripažinti genocidą priimtas laikotarpiu, kai Izraelio ir Turkijos santykiai yra pasiekę istorines žemumas dėl nesutarimų regioninio saugumo ir Artimųjų Rytų politikos klausimais. Ankara, turinti antrą pagal dydį kariuomenę NATO aljanse, visada itin jautriai reagavo į bet kokius tarptautinius mėginimus oficialiai įvardyti Osmanų imperijos vykdytas armėnų žudynes genocidu. Ekspertai pastebi, kad sąmoningas santykių paaštrinimas su tokia įtakinga regiono jėga kelia rimtų rizikų Izraelio saugumo architektūrai.
Šis žingsnis atrodo dar paradoksaliau dabartiniame platesnio regiono kontekste, kadangi pati Armėnija šiuo metu aktyviai siekia normalizuoti ir taisyti santykius tiek su Turkija, tiek su Azerbaidžanu. Tokiomis aplinkybėmis Izraelio sprendimas gali ne tik komplikuoti diplomatinius kanalus su Ankara, bet ir teoriškai sukurti kliūčių ateityje, jei Turkija nuspręstų pasinaudoti savo veto teise NATO viduje blokuojant bet kokias partnerystės ar paramos programas, susijusias su Tel Avivu. Tai verčia analitikus kelti klausimą, ar šis žingsnis buvo strategiškai apskaičiuotas, ar vis dėlto nulemtas trumpalaikių politinių tikslų.
Vidaus politikos spaudimas ir artėjantys rinkimai
Daugelis politikos stebėtojų linksta prie versijos, kad sprendimą stipriai paveikė Izraelio vidaus politinė situacija ir artėjantys parlamento rinkimai. Vyriausybė, susidurianti su augančiu visuomenės spaudimu ir opozicijos kritika, galėjo panaudoti šį moralinį bei istorinį klausimą kaip įrankį rinkėjų bazei konsoliduoti ir dėmesiui nuo vidaus problemų nukreipti. Istorinio teisingumo korta Izraelyje turi stiprų emocinį užtaisą, todėl toks žingsnis leidžia dabartinei valdžiai demonstruoti vertybinę lyderystę.
Vis dėlto lieka neaišku, ar trumpalaikė politinė nauda rinkimuose nusvers ilgalaikes neigiamas pasekmes tarptautinėje arenoje. Oficialus Ankaros atsakas jau dabar rodo, kad diplomatinis atšalimas bus ilgalaikis, o tai gali tiesiogiai paveikti ekonominius ryšius bei žvalgybinį bendradarbiavimą regione. Ateinantys mėnesiai parodys, ar Izraelio diplomatija yra pasiruošusi atlaikyti šio sprendimo sukeltas geopolitines bangas ir galimą Turkijos izoliacinę politiką tarptautinėse organizacijose.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
