Europos Komisija paskelbė naujausios „Eurobarometro“ apklausos rezultatus, atskleidžiančius precedento neturintį Europos jaunimo pilietinį aktyvumą ir norą tiesiogiai formuoti demokratinę ateitį. Tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 27 tūkst. jaunuolių iš visų 27 ES valstybių narių, parodė, kad net trys ketvirtadaliai jaunų žmonių pripažįsta ES sprendimų įtaką jų kasdieniam gyvenimui. Rengiant ES jaunimo strategiją laikotarpiui po 2027 metų, jaunoji karta iš Briuselio reikalauja ne formalių konsultacijų, o konkrečių sprendimų dėl infliacijos, būsto kainų, darbo vietų kūrimo ir taikos išsaugojimo.
Daugiau šia tema: Jaunimas, YOUTH
Pilietinis prabudimas: organizacijos, protestai ir tarptautinis mobilumas
Tyrimas paneigia mitą apie pasyvų ar abejingą šiuolaikinį jaunimą – įsitraukimo rodikliai, palyginti su 2024 metais, šovė į viršų praktiškai visose srityse. Net 75 proc. respondentų (15–30 metų amžiaus) nurodė per pastaruosius metus dalyvavę bent vienos organizacijos veikloje (prieš dvejus metus šis skaičius siekė 64 proc.). Populiariausi išlieka sporto klubai (26 proc.) bei jaunimo centrai ir organizacijos (20 proc.).
Dar reikšmingesnis šuolis fiksuojamas pilietinėse akcijose: 55 proc. apklaustųjų asmeniškai dalyvavo bent vienoje iniciatyvoje, siekiančioje socialinių ar visuomeninių pokyčių (2024 m. tokių buvo 48 proc.). Kartu net 60 proc. jaunų europiečių teigia dalyvavę veiklose kitoje ES šalyje – studijų mainų programose, kultūrinėse, sporto ar savanorystės iniciatyvose. Tai net 17 procentinių punktų daugiau nei ankstesnėje apklausoje, rodant, kad laisvas judėjimas ir europinis identitetas šiai kartai tapo neatsiejama tapatybės dalimi.
Realaus gyvenimo iššūkiai: ko jaunimas tikisi iš Briuselio?
Apklausa rodo, kad didžioji dauguma jaunimo (75 proc.) aiškiai mato ir jaučia tiesioginį Europos Sąjungos poveikį jų kasdienybei. Tačiau jų lūkesčiai politikos formuotojams yra griežti ir pragmatiški:
– Tikros problemos pirmoje vietoje: Net 40 proc. respondentų pabrėžė, kad ES jaunimo politika pirmiausia privalo spręsti realius buities ir ekonominius iššūkius – darbo galimybes ir augančias pragyvenimo išlaidas. Tai gerokai lenkia norą tiesiog turėti patariamąjį balsą priimant sprendimus (32 proc.) ar gauti finansavimą jaunimo programoms (32 proc.).
– Svarbiausi lūkesčiai kartai: Paklausti, kokių rezultatų labiausiai tikisi iš ES savo kartai, jaunuoliai dažniausiai minėjo taikos ir saugumo išsaugojimą žemyne (33 proc.), kovą su skurdu bei socialine atskirtimi (32 proc.) ir kokybiškų darbo vietų kūrimą (31 proc.).
– Balsas per rinkimus ir socialinius tinklus: Nors jaunimas aktyviai reikalauja sprendimų, efektyviausiais būdais būti išgirstiems jie vis dar laiko dalyvavimą oficialiuose rinkimuose (33 proc.) bei nuomonės reiškimą ir pilietinę mobilizaciją socialiniuose tinkluose (32 proc.).
Pamatas ES jaunimo strategijai po 2027 metų
Šie duomenys surinkti itin svarbiu instituciniu momentu – Europos Komisijai rengiant pagrindinius pasiūlymus naujajai ES jaunimo strategijai po 2027 metų bei įgyvendinant pilietinę kampaniją „Apsaugok tai, kas svarbu – mūsų demokratiją“. Į demokratinio atsparumo stiprinimo procesą tiesiogiai įtraukta Europos piliečių panelė, kurios trečdalį sudaro 16–29 metų atstovai.
Tyrimo išvados siunčia nedviprasmišką signalą Europos lyderiams: naujos kartos europiečiai yra pasirengę ginti demokratiją prie balsadėžių ir pilietinėse organizacijose, tačiau mainais tikisi ryžtingų ekonominių priemonių, kurios užtikrintų kartų teisingumą, įperkamą būstą ir orų atlyginimą sparčiai brangstančiame žemyne.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Komisijos ir Europos jaunimo portalo oficialius pranešimus.
