Jungtinės Valstijos oficialiai paskelbė apie planus artėjančių bendrų karinių pratybų metu Japonijos teritorijoje dislokuoti modernias vidutinio nuotolio raketų sistemas. Šis strateginis Vašingtono ir Tokijo žingsnis žymi reikšmingą karinio buvimo stiprinimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, tiesiogiai reaguojant į augančią Pekino galią. Toks sprendimas akimirksniu sukėlė didžiulį Kinijos valdžios įsiūtį ir, ekspertų vertinimu, gresia negrįžtamai sugadinti jau ir taip įtemptus Amerikos bei Kinijos santykius bei išprovokuoti naują ginklavimosi varžybų bangą Azijoje.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Raketų dislokavimas ir strateginis atgrasymas
JAV kariuomenės pranešime pažymima, kad vidutinio nuotolio mobiliosios raketų sistemos Japonijos salose bus dislokuotos laikinai, siekiant atidirbti bendrus gynybinius scenarijus ir pagerinti abiejų šalių pajėgų suderinamumą krizės atveju. Šios sistemos, galinčios pasiekti taikinius už tūkstančių kilometrų, leidžia kontroliuoti svarbius jūrų kelius ir sukurti vadinamąjį „prieigos blokavimo“ (A2/AD) skydą. Nors Tokijas pabrėžia, kad šios pratybos yra išskirtinai gynybinio pobūdžio, kariniai analitikai neslepia, kad tai yra tiesioginis atsakas į Kinijos vykdomą masinę militarizaciją Pietų Kinijos jūroje ir nuolatines grėsmes Taivanui.
Šis žingsnis tapo įmanomas po to, kai JAV galutinai pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties, kuri anksčiau draudė kurti ir dislokuoti tokio tipo ginkluotę. Vašingtonas dabar skubiai bando kompensuoti prarastą laiką ir sukurti atsvarą milžiniškam Kinijos raketų arsenalui, kuris iki šiol nebuvo ribojamas jokių tarptautinių susitarimų. Japonijos vyriausybė, nepaisant vidinių visuomenės diskusijų ir baimių tapti galimo konflikto taikiniu, sutiko priimti šias sistemas, matydama realią grėsmę savo pačios saugumui iš Pekino ir Šiaurės Korėjos pusės.
Griežta Kinijos reakcija ir pasekmės santykiams
Kinijos užsienio reikalų ministerija žaibiškai sureagavo į šias naujienas, pareikšdama griežtą protestą ir apkaltindama JAV bei Japoniją bandymu destabilizuoti regioną bei sukurti tiesioginę karinę grėsmę Kinijos suverenitetui. Pekinas perspėjo, kad Amerikos raketų atsiradimas prie pat jo sienų bus vertinamas kaip provokacija, reikalaujanti „griežto ir proporcingo atsako“. Kinijos karo strategai jau užsimena apie galimus atsakomuosius žingsnius, įskaitant savo pačių raketinių pajėgų parengties didinimą, papildomų karinių bazių steigimą ginčytinuose vandenynų rajonuose bei ekonominį spaudimą Tokijui.
Šis skandalas galutinai sužlugdo pastaruoju metu stebėtus bandymus stabilizuoti JAV ir Kinijos diplomatinius bei ekonominius santykius. Strateginio pasitikėjimo likučiai yra visiškai sunaikinti, o abiejų supervalstybių lyderiai bus priversti užimti dar griežtesnes pozicijas vidaus politikoje. Ekspertai baiminasi, kad raketų dislokavimas Japonijoje gali išprovokuoti incidentus Taivano sąsiauryje, kur Kinija gali surengti dar agresyvesnes karines manevrus, demonstruodama savo pasirengimą ginti savo interesus jėga. Transatlantinė bendruomenė ir Europos Sąjunga su dideliu nerimu stebi šią eskalaciją, suprasdama, kad bet koks karinis konfliktas Azijoje turėtų katastrofiškų padarinių globaliai prekybai bei Europos saugumo architektūrai.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
