Jungtinių Valstijų karinis-pramoninis bendradarbiavimas su Taivanu pasiekė precedento neturintį mastą, antrajai prezidento Donaldo Trumpo administracijai fiksuojant sparčią ginkluotės sandorių plėtrą. Naujausi duomenys rodo, kad šios kadencijos JAV ginklų pardavimai salai jau beveik 40 procentų viršija bendrą ankstesnės Joe Bideno eros pardavimų apimtį. Šis dramatiškas eksporto šuolis žymi esminį Vašingtono strategijos pasikeitimą, siekiant skubiai paversti Taivaną neįveikiama karine tvirtove augančių geopolitinių grėsmių fone.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Strategijos pokyčiai ir Trumpo požiūris į Taivano apginklavimą
Skirtingai nuo J. Bideno administracijos, kuri pirmenybę teikė laipsniškam ir labiau asimetrinių gynybos pajėgumų tiekimui, D. Trumpo komanda patvirtino stambius pažangios ginkluotės paketus, apimančius modernias priešraketines sistemas, naikintuvų komponentus ir pakrančių gynybos kompleksus. Baltųjų rūmų strategai pabrėžia, kad Taivanas privalo pats prisiimti didesnę finansinę naštą už savo saugumą ir pirkti ginklus komercinėmis sąlygomis, o ne pasikliauti vien Vašingtono karine parama. Toks požiūris leido pasirašyti milijardinės vertės sutartis per itin trumpą laiką, o tai sukėlė didžiulį Kinijos valdžios nepasitenkinimą.
Kariniai analitikai pažymi, kad šis sandorių intensyvėjimas taip pat susijęs su JAV karinės pramonės gamybos pajėgumų atsigavimu ir logistikos vėlavimų, kurie kamavo tiekėjus pastaruosius kelerius metus, pašalinimu. Taip pat pastebimas posūkis link masinio dronų ir ankstyvojo perspėjimo sistemų tiekimo, kas leistų Taipėjui efektyviau reaguoti į galimą jūrinę ar oro blokadą. Tuo pat metu Vašingtonas reikalauja, kad Taivano kariuomenė paspartintų savo vidines reformas ir pritaikytų naująją ginkluotę prie šiuolaikinių hibridinio karo doktrinų.
Geopolitinės pasekmės ir Pekino reakcija
Dramatiškas JAV ginklų tiekimo augimas dar labiau komplikavo ir taip įtemptus Vašingtono ir Pekino santykius, kadangi Kinija Taivaną laiko savo atsiskyrusia provincija ir ne kartą žadėjo jį susigrąžinti, prireikus – ir jėga. Kinijos gynybos ministerija griežtai pasmerkė naujuosius sandorius, pavadindama juos „raudonosios linijos“ peržengimu ir suvereniteto pažeidimu, bei atsaku padidino savo karinių lėktuvų ir laivų aktyvumą aplink salą. Pekinas taip pat įvedė sankcijas kelioms JAV gynybos pramonės korporacijoms, tiesiogiai dalyvaujančioms gamybos procesuose.
Europos Sąjungos ir tarptautiniai stebėtojai su nerimu vertina šias ginklavimosi lenktynes Taivano sąsiauryje, baimindamiesi, kad bet koks neatsargus žingsnis gali išprovokuoti tiesioginį pasaulinių supervalstybių karinį konfliktą. Vis dėlto, daugelis ekspertų sutinka, kad stipri Taivano gynyba ir didžiulė karinė galia yra vienintelis efektyvus atgrasymo faktorius, sulaikantis Pekiną nuo radikalių sprendimų. Šis JAV užsienio politikos kursas rodo, kad nepaisant pasikeitusios retorikos, Vašingtonas išlaiko strateginį įsipareigojimą užtikrinti status quo ir stabilumą indokinijos regione.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
