JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai, kad „bet kas mažiau nei JAV kontrolė Grenlandijoje yra nepriimtina“, sukėlė rimtą politinį ir diplomatinį atgarsį tiek Europoje, tiek pačioje Grenlandijoje.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Kalbėdamas apie nacionalinį saugumą ir NATO ateitį, Trumpas viešai teigė, jog Grenlandijos perėmimas esą sustiprintų Aljansą ir užkirstų kelią Rusijos ar Kinijos įtakai Arktyje. Šie žodžiai buvo pasakyti tuo metu, kai Vašingtone vyko aukšto lygio susitikimas tarp JAV, Danijos ir Grenlandijos užsienio reikalų ministrų.
Trumpas pabrėžė, kad Grenlandija, kaip strategiškai svarbi teritorija Arkties regione, yra būtina Jungtinių Valstijų kuriamai priešraketinei gynybos sistemai, vadinamai „Auksiniu kupolu“. Jis taip pat tvirtino, kad NATO turėtų remti JAV pastangas perimti salą ir perspėjo, jog jei Vašingtonas to nepadarys, šį vaidmenį gali perimti Rusija arba Kinija. Prezidentas netiesiogiai leido suprasti, kad Grenlandijos klausimas jam svarbesnis nei galimos pasekmės Aljansui, teigdamas, jog jei tai paveiktų NATO, „tada tai paveiktų NATO“.
Tuo pat metu Grenlandijos politiniai lyderiai viešai atmetė tokią galimybę. Salos premjeras Jens-Frederik Nielsen pareiškė, kad Grenlandija nenori būti valdoma Jungtinių Valstijų ir ketina likti Danijos Karalystės dalimi, kartu išsaugodama savo savivaldą. BBC kalbinti Grenlandijos gyventojai taip pat pabrėžė, kad nors dalis jų palaiko nepriklausomybės idėją, didžioji dauguma nepritaria tapimui JAV dalimi.
Reaguodama į JAV retorikos aštrėjimą, Danija nusprendė imtis praktinių veiksmų. Kopenhaga paskelbė apie didesnį karinį buvimą Grenlandijoje, įskaitant vadinamojo išankstinio vadovavimo vieneto dislokavimą, logistikos stiprinimą ir pasirengimą priimti didesnes Danijos bei NATO pajėgas. Danijos vyriausybės atstovai pabrėžė, kad šie veiksmai yra atsakas į augančią įtampą ir skirti užtikrinti salos saugumą glaudžiai bendradarbiaujant su NATO sąjungininkais.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas įspėjo, kad bet koks bandymas pažeisti Europos ir NATO sąjungininkės suverenitetą turėtų precedento neturinčių pasekmių. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen taip pat pabrėžė, kad Grenlandija priklauso jos žmonėms, o sprendimus dėl jos ateities gali priimti tik Danija ir pati Grenlandija. Šie pareiškimai parodė aiškią Europos poziciją, jog JAV spaudimas šiuo klausimu yra nepriimtinas.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad Grenlandijos svarba pastaraisiais metais išaugo ne tik dėl geopolitinės padėties, bet ir dėl klimato kaitos, atveriančios naujus laivybos maršrutus bei galimybes išgauti gamtos išteklius. Nors pats Trumpas viešai menkino išteklių reikšmę, jo administracijos pareigūnai anksčiau yra kalbėję apie retuosius mineralus ir kitus strateginius resursus kaip vieną iš JAV interesų Arktyje.
Susitikimai Vašingtone tarp JAV, Danijos ir Grenlandijos atstovų vyksta itin įtemptame fone. Danijos ir Grenlandijos pareigūnai pabrėžia dialogo svarbą, tačiau tuo pat metu akivaizdu, kad Trumpo retorika kelia rimtų klausimų dėl NATO vienybės ir transatlantinių santykių ateities. Grenlandijos klausimas iš regioninio saugumo temos tampa platesniu išbandymu Europos ir JAV santykiams, atskleidžiančiu skirtingą požiūrį į suverenitetą, saugumą ir galią XXI amžiaus geopolitikoje.
