Jungtinės Valstijos ir Japonija paskelbė apie pirmąją maždaug 36 mlrd. JAV dolerių vertės investicijų bangą į naftos, dujų ir strategiškai svarbių mineralų projektus JAV, stiprindamos ekonominį bendradarbiavimą ir siekdamos mažinti priklausomybę nuo Kinijos.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Apie susitarimą pranešė JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi. Tarp paskelbtų projektų – didžiulė dujomis kūrenama elektrinė Portsmute, Ohajo valstijoje, kuri, anot Baltųjų rūmų, taps didžiausia tokio tipo jėgaine JAV istorijoje.
Augant įtampai tarp Japonijos ir Kinijos dėl Taivano saugumo, Takaichi pabrėžė, kad naujieji projektai sustiprins Tokijo ir Vašingtono ryšius bei padidins abiejų šalių ekonominį saugumą. Nors Kinija tiesiogiai nebuvo minima, Japonijos vyriausybės pareiškime pabrėžta, jog investicijos prisidės prie strateginio stabilumo.
„Mūsų didžiulis prekybos susitarimas su Japonija jau pradėtas įgyvendinti“, – socialiniame tinkle pareiškė Trumpas.
Baltieji rūmai taip pat patvirtino, kad Japonija investuos į giliavandenį naftos eksporto terminalą prie Teksaso krantų bei sintetinių pramoninių deimantų gamyklą Džordžijos valstijoje.
Šie projektai yra pirmoji dalis 550 mlrd. dolerių investicijų paketo, kurį Japonija įsipareigojo įgyvendinti pagal pernai sudarytą prekybos susitarimą su JAV. Mainais Trumpas sutiko sumažinti muitus Japonijos eksportui, įskaitant automobilius.
Didžioji dalis pirmosios investicijų bangos bus skirta Ohajo elektrinei, kuri kasmet pagamins 9,2 gigavato elektros energijos. Jėgainę valdys bendrovė SB Energy, priklausanti Japonijos konglomeratui SoftBank Group.
Apie 600 mln. dolerių vertės sintetinių deimantų projektas Džordžijoje skirtas užtikrinti, kad JAV galėtų visiškai savarankiškai gaminti deimantų abrazyvą, kuris yra itin svarbus pažangiajai pramonei ir puslaidininkių gamybai.
„Tai nutrauks mūsų kvailą priklausomybę nuo užsienio šaltinių“, – pareiškė Trumpas.
Kinija šiuo metu dominuoja kritinių mineralų rinkoje – ji kontroliuoja didelę dalį retųjų žemių gavybos ir perdirbimo, kurie yra būtini įvairioms pramonės šakoms – nuo naftos perdirbimo iki automobilių gamybos. Pekinas ne kartą yra naudojęs šį pranašumą kaip ekonominį svertą, ribodamas eksportą.
Pastaraisiais mėnesiais Kinija taip pat pradėjo riboti kai kurių retųjų žemių eksportą į Japoniją, kilus ginčams dėl Taivano. Įtampą dar labiau padidino Takaichi pareiškimai 2025 metų lapkritį, kai ji užsiminė apie galimą Japonijos karinį įsitraukimą Kinijos invazijos į Taivaną atveju.
JAV prekybos sekretorius Howardas Lutnickas pabrėžė, kad Japonija suteikia kapitalą, o infrastruktūra bus kuriama JAV teritorijoje.
„Japonija uždirbs investicijų grąžą, o Amerika įgis strateginius išteklius, išplėstą pramoninį pajėgumą ir sustiprintą energetinę lyderystę“, – sakė Lutnickas.
Trečiadienį Japonija taip pat paskelbė, kad jos eksportas sausį išaugo beveik 17 proc., iš dalies dėl padidėjusio eksporto į Kiniją – nepaisant besitęsiančios politinės įtampos.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
