JAV Senatas žengė istorinį žingsnį ir pirmą kartą pritarė rezoliucijai dėl karo įgaliojimų, kuria siekiama apriboti prezidento Donaldo Trumpo galimybes tęsti karinius veiksmus prieš Iraną be Kongreso pritarimo. Šis balsavimas tapo retu abiejų partijų priekaištu Baltųjų rūmų administracijai, sulaukusiu keturių respublikonų senatorių paramos. Nors priimtas dokumentas didžiąja dalimi yra simbolinis, jis aiškiai parodo stiprėjantį įstatymų leidėjų nepasitenkinimą vykstančiu konfliktu ir neseniai sudarytomis paliaubomis.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Respublikonų maištas ir rezoliucijos priėmimo priežastys
Rezoliucijos priėmimą lėmė kelių respublikonų sprendimas stoti į demokratų pusę, o galutinis balsų pasiskirstymas buvo penkiasdešimt prieš keturiasdešimt aštuonis. Keturi respublikonų senatoriai – Susan Collins, Lisa Murkowski, Rand Paul ir Bill Cassidy – atidavė savo balsus už šį apribojimą, o dokumento sėkmę papildomai palengvino dviejų kitų respublikonų, įskaitant buvusį Senato daugumos lyderį Mitchą McConnellą, nebuvimas balsavime dėl sveikatos ir kitų priežasčių. Dalis respublikonų nusisuko nuo prezidento dėl augančio nepasitenkinimo tuo, kaip Donaldas Trumpas vienašališkai valdo šį Vidurio Rytų konfliktą, ypač po to, kai Pentagonas pareikalavo papildomų aštuoniasdešimties milijardų dolerių karo išlaidoms padengti.
Kita svarbi nepasitenkinimo priežastis buvo praėjusią savaitę Donaldo Trumpo pasirašytas preliminarus susitarimas su Iranu, numatantis trapias paliaubas ir Hormūzo sąsiaurio atvėrimą. Daugelį respublikonų partijos narių įbaugino ir papiktino susitarimo sąlygos, pagal kurias numatomas net trijų šimtų milijardų dolerių fondas Irano atstatymui, kas sukėlė griežtą kritikos bangą Kongrese. Be to, artėjant lapkričio mėnesio vidurio kadencijos rinkimams, šalies visuomenėje šis karas tapo itin nepopuliarus, todėl dalis respublikonų patiria didžiulį rinkėjų spaudimą ir siekia distancijuotis nuo prezidento karinių sprendimų.
Prezidento įpareigojimai ir Donaldo Trumpo reakcija
Ši rezoliucija oficialiai įpareigoja prezidentą Donaldą Trumpą nutraukti bet kokius karinius veiksmus prieš Iraną ir išvesti JAV ginkluotąsias pajėgas iš karo zonos, nebent bus gautas specialus Kongreso leidimas arba oficiali karo deklaracija. Dokumento autoriai pabrėžia, kad šiuo metu galiojančios paliaubos yra idealus metas įstatymų leidėjams įsikišti ir nuspręsti dėl tolesnių šalies užsienio politikos žingsnių, užkertant kelią vienvaldžiams sprendimams. Visgi, kadangi rezoliucija teisiškai neina tiesiai prezidentui pasirašyti, ji išlieka daugiau politiniu ir moraliniu priekaištu, o ne tiesioginiu teisiniu draudimu.
Prezidentas Donaldas Trumpas ir jo artimiausi sąjungininkai griežtai sureagavo į šį Senato sprendimą bei suabejojo tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt trečiųjų metų Karo įgaliojimų akto, kuriuo remiantis buvo priimta rezoliucija, konstitucingumu. Baltųjų rūmų vadovas neslepia įniršio dėl savo partijos narių kritikos ir planuoja asmeniškai susitikti su respublikonų senatoriais, kad suvaldytų kilusį nepasitenkinimą. Nepaisant administracijos prieštaravimų, šis balsavimas aiškiai parodė, kad Kongresas nebėra linkęs suteikti prezidentui visiškos laisvės sprendžiant didelio masto karinių konfliktų ateitį.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
