JAV ginkluotosios pajėgos surengė masinius karinius smūgius prieš strateginius taikinius Irano teritorijoje, reaguodamos į šalies pakrantėje įvykdytą dronų ataką prieš tarptautinį komercinį laivą. Šis staigus karinis atsakas praktiškai suardė neseniai sudarytas trapias abiejų pusių paliaubas ir dar labiau skandina regione pradėtas diplomatines taikos derybas. Ekspertai pabrėžia, kad dabartinis konfliktas išryškino didžiules laikinojo susitarimo spragas, kurias abi pusės interpretuoja skirtingai, o J. D. Vance’as viešai perspėjo, kad į smurtą bus atsakoma smurtu, kas stipriai didina plataus masto karo grėsmę Artimuosiuose Rytuose.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Dronų ataka sąsiauryje ir laikinojo susitarimo spragos
Teheranas surengė išpuolį prieš Hormūzo sąsiauriu plaukiantį civilinį krovininį laivą, apkaltindamas jį naujai įsteigtos regioninės institucijos nustatytų laivybos taisyklių pažeidimu ir neteisėtu tranzitu. Donaldas Trumpas iškart po incidento tiesiogiai apkaltino Iraną dėl šio dronų išpuolio ir pareiškė, kad šalies veiksmai yra šiurkštus pasirašytų susitarimų ignoravimas. Šis karinis incidentas akivaizdžiai parodė, kad neseniai pasirašytas preliminarus pagrindų susitarimas neturi aiškiai apibrėžtų mechanizmų, o dokumento punktai dėl nemokamos laivybos ir teritorinių vandenų kontrolės ekspertų vertinami kaip labai dviprasmiški.
Saugumo analitikai pabrėžia, kad laikinajame susitarime nėra aiškiai nurodyta, kokias teises regiono saugumui užtikrinti išlaiko Teheranas derybų laikotarpiu, todėl abi šalys tekstą interpretuoja savaip. JAV mano, kad susitarimas garantuoja visišką laisvą komercinių tanklaivių judėjimą be jokių apribojimų, tuo tarpu Iranas teigia turintis teisę tikrinti ir stabdyti laivus, kurie neva kelia grėsmę šalies saugumui. Toks teisinio aiškumo trūkumas sudaro palankias sąlygas vienašališkoms provokacijoms, o ginkluoti incidentai sąsiauryje tampa neišvengiama šio netobulo dokumento pasekme.
Amerikos smūgių pasekmės ir ateities prognozės
JAV karinės vadovybės sprendimas suduoti atsakomuosius smūgius Irano pakrantės gynybos sistemoms bei dronų paleidimo aikštelėms buvo tiesioginis atsakas, siekiant pademonstruoti, kad laisvos laivybos sabotažas nebus toleruojamas. Šis žingsnis akimirksniu sugrąžino situaciją į karinės eskalacijos stadiją ir parodė, kad abi pusės yra pasiruošusios ginti savo interesus jėga, nepaisant pradėto taikos proceso. J. D. Vance’as viešai pabrėžė, kad Vašingtono administracija veikia pagal griežtą doktriną, kurioje į bet kokį agresyvų veiksmą prieš Amerikos ar jos sąjungininkų interesus bus reaguojama dar didesne karine galia.
Ateityje regione galima tikėtis tolesnio įtampos augimo ir galimo visiško taikos derybų žlugimo Šveicarijoje, jei šalims nepavyks skubiai suderinti naujų saugumo garantijų. Iranas greičiausiai reaguos asimetrinėmis priemonėmis – suintensyvindamas savo proiranietiškų grupuočių išpuolius prieš JAV karines bazes regione arba visiškai užblokuodamas Hormūzo sąsiaurį, kas akimirksniu išprovokuotų naują pasaulinę naftos krizę. Tarptautinė bendruomenė baiminasi, kad šie pasikartojantys kariniai smūgiai gali peraugti į tiesioginį regioninį karą, į kurį būtų įtrauktos ir kitos Artimųjų Rytų valstybės, o diplomatinio sprendimo galimybės kasdien mąžta.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
