Didžiosios Britanijos ir Vokietijos aukščiausi kariniai vadai paragino visuomenę pritarti sparčiam Europos perginklavimui ir pasirengti galimai konfrontacijai su Rusija, pabrėždami, kad didesnės investicijos į gynybą yra moralinė būtinybė, o ne karo skatinimas.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Bendrame kreipimesi, paskelbtame po Miuncheno saugumo konferencija, Jungtinės Karalystės gynybos štabo viršininkas Richardas Knightonas ir Vokietijos kariuomenės vadas Carstenas Breueris teigė, kad Europa privalo pripažinti „nepatogias tiesas“ apie savo saugumą.
Pasak jų, Rusijos karinė laikysena „ryžtingai pasislinko į Vakarus“, todėl būtinas esminis Europos gynybos ir saugumo politikos lūžis. Kariniai vadai pabrėžė, kad atgrasymas neveikia, kai potencialus priešininkas mato silpnumą ar susiskaldymą.
„Perginklavimas nėra karo kurstymas. Tai atsakingas sprendimas valstybių, kurios siekia apsaugoti savo piliečius ir išsaugoti taiką“, – rašoma jų bendrame tekste.
Visuomenės skepticizmas ir politinis spaudimas
Raginimas nuskambėjo tuo metu, kai visuomenės parama didesnėms gynybos išlaidoms tiek Jungtinė Karalystė, tiek Vokietija išlieka ribota. Apklausos rodo, kad daug rinkėjų nenoriai sutiktų su mokesčių didinimu ar viešųjų išlaidų mažinimu mainais į spartesnį kariuomenių stiprinimą, nors vis daugiau europiečių mano, jog plataus masto karinis konfliktas per artimiausius metus yra reali grėsmė.
Nepaisant to, abi valstybės jau įsipareigojo didžiausiam nuosekliam gynybos biudžetų augimui nuo Šaltojo karo pabaigos. Vokietija pradėjo tūkstančių šarvuotų transporto priemonių įsigijimą, nuolat dislokuoja kovinę brigadą NATO rytiniame flange ir atvėrė praktiškai neribotas finansavimo galimybes gynybai. Tuo metu Jungtinė Karalystė planuoja statyti iki šešių šaudmenų gamyklų, siekdama užtikrinti nuolatines atsargas.
Europa turi ruoštis kaip visuma
Knightonas ir Breueris ragina kalbėti apie „visuomenės masto gynybą“, kurioje dalyvautų ne tik kariuomenė, bet ir kritinė infrastruktūra, pramonė, technologijų sektorius bei valstybės institucijos, pasirengusios veikti padidėjus grėsmėms.
Abiejų šalių gynybinis bendradarbiavimas jau stiprinamas – 2024 m. buvo pasirašytas vadinamasis Trinity House susitarimas, numatantis glaudesnį saugumo ir gynybos koordinavimą.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris taip pat pabrėžė, kad Europa privalo prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą ir glaudžiau bendradarbiauti gynybos pramonės bei viešųjų pirkimų srityse.
Platesnis Europos saugumo kontekstas
Diskusijos dėl perginklavimo vyksta beveik ketveriems metams praėjus po plataus masto Rusijos invazijos į Ukraina ir didėjant neapibrėžtumui dėl ilgalaikio JAV įsipareigojimo NATO. Praėjusių metų NATO viršūnių susitikime Aljanse sutarta iki 2035 m. siekti 5 proc. BVP išlaidų gynybai ir saugumui.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Miunchene perspėjo, kad „laisvė Europoje nebegali būti laikoma savaime suprantamu dalyku“, ir paragino žemyną rodyti ryžtą ginant savo saugumą.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
