Europos Centrinis Bankas paskelbė dešimt naujų finansinės rizikos, stresinių scenarijų ir makroprudencinės politikos analizės dokumentų. Apžvelgiame svarbiausius dalykus paprasta kalba.
Daugiau šia tema: Euras ir ekonomika, ECB
Gera žinia: bankai iš esmės išlieka atsparūs
Dauguma euro zonos bankų turi pakankamai kapitalo, kad atlaikytų net ir gana sudėtingus ekonominius sukrėtimus. ECB pabrėžia, kad bankai gerokai sustiprėjo po ankstesnių krizių, o jų pelningumas pastaraisiais metais padidėjo. Tai reiškia, kad tikimybė, jog finansų sektorius taptų naujos krizės priežastimi, yra nedidelė.
Kur kyla rizikos?
Vis dėlto ECB išskiria tris sritis, į kurias būtina atkreipti dėmesį:
• Klimato rizikos
Staigūs klimato politikos pokyčiai, didesnės investicijos į žaliąją energetiką ir ekstremalūs orai gali padidinti bankų kreditų nuostolius, ypač energetiškai intensyviuose sektoriuose. Tokios rizikos gali sumažinti bankų kapitalo atsargas keliais dešimtimis bazinių punktų.
• Užkrato efektai tarp finansų sektorių
ECB modeliai rodo, kad stresui patekus investiciniams fondams ar draudikams, dalis nuostolių gali persikelti ir į bankus. Daugiausia nukentėtų fondai, investuojantys į akcijas, nes jie jautriausi rinkų svyravimams.
• Bankų elgsena krizių metu
Jeigu ekonomika smuktų, bankai dažniausiai linkę mažinti paskolų apimtis ir rizikingesnius aktyvus. Nors tai jiems padeda pagerinti savo rodiklius, visuomenei tai reiškia brangesnį ir sunkiau prieinamą kreditą, o kartu — gilesnį ekonomikos nuosmukį.
Ką ECB pajėgia įvertinti šiandien?
Naudodamas pažangius top‑down modelius, ECB pirmą kartą į vieną vietą sujungia skirtingas rizikas: klimato scenarijus, užkrato kanalus tarp finansų sektorių, bankų elgsenos pokyčius ir makroekonominę grįžtamojo ryšio grandinę. Tai leidžia daug tiksliau suprasti potencialias krizes ir jų poveikį realiai ekonomikai.
Svarbiausi rezultatai paprastai:
• Bankų kapitalas sumažėtų, bet išliktų pakankamas net ir sudėtinguose scenarijuose.
• Klimato rizikos gali padidinti bankų nuostolius maždaug 0,7 procentinio punkto.
• Finansų sektorių tarpusavio užkratas gali padidinti kapitalo nuostolius dar apie 0,3 procentinio punkto.
• Bankų paskolų mažinimas gali pagilinti ekonomikos nuosmukį apie 2 proc. per trejus metus.
• Makroprudencinių buferių atlaisvinimas (pvz., anticiklinio kapitalo) galėtų sumažinti krizės poveikį ekonomikai.
Ką tai reiškia paprastam žmogui?
Didesnio pavojaus bankų stabilumui artimiausiu metu nėra. Tačiau ekonomikos sulėtėjimo laikotarpiu gali būti sunkiau gauti kreditą arba jis gali pabrangti. Klimato politika gali turėti įtakos įmonėms, ypač energetiškai intensyvioms, o tai gali netiesiogiai paveikti ir darbo rinką. ECB stebi šias rizikas, kad laiku pasiūlytų priemones ekonomikai stabilizuoti.
Kaip ECB planuoja reaguoti?
• Rekomenduoti bankams išlaikyti pakankamus kapitalo rezervus.
• Vystyti dar pažangesnius streso testų modelius.
• Vertinti ne tik bankus, bet ir visas finansų sektoriaus grandis kartu.
• Prireikus atlaisvinti kapitalo buferius, kad bankai nenutrauktų kreditavimo ekonomikos sulėtėjimo metu.
Išvada
Europos finansų sistema atlaikytų ir reikšmingą ekonomikos sukrėtimą, tačiau tam tikri rizikos židiniai išlieka. ECB analizė padeda iš anksto suprasti, kur gali atsirasti naujų iššūkių ir kaip juos valdyti, kad Europa išliktų ekonomiškai stabili.
Šis straipsnis parengtas pagal ECB informaciją.
Šaltinis: https://www.ecb.europa.eu
