Dirbtinio intelekto (DI) plėtra žada ne tik technologinę revoliuciją, bet ir rimtus pokyčius mūsų kasdieniame gyvenime bei piniginėse. Europos Centrinio Banko (ECB) ekonomistai pasidalino įžvalgomis, kaip ši nauja banga gali paveikti prekių kainas, elektros sąskaitas ir darbo rinką, o svarbiausia – kodėl bankininkai kol kas neskuba daryti drastiškų sprendimų.
Daugiau šia tema: ES ekonomika ir finansai, ECB
Ekonomikos ekspertai išskiria kelis pagrindinius kelius, kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mūsų visų ekonominę realybę:
Prekių kainos ir elektros sąskaitos
“Scenarijus „viskas brangsta“:”. Jei įmonės ir žmonės staiga patikės, kad DI greitai ir pastebimai padidins jų ateities pajamas, visi puls drąsiau leisti pinigus ir investuoti. Kai rinkoje staiga išauga paklausa, kainos parduotuvėse natūraliai pradeda kilti.
“Scenarijus „palaukime ir pamatysime“:”. Vis dėlto daug labiau tikėtina, kad žmonės elgsis atsargiai. Nerimaudami dėl technologijų nešamos nežinomybės ir galimų pokyčių darbo vietose, gyventojai gali pradėti labiau taupyti, o ne išlaidauti. Tokiu atveju kainos drastiškai nešokinės.
“Spaudimas elektros kainoms:”. DI technologijoms, didžiuliams duomenų centrams ir galingiems kompiuteriams reikalingas milžiniškas elektros energijos kiekis. Kol valstybės nespės pastatyti pakankamai naujų elektrinių, ši didžiulė paklausa gali laikinai išpūsti elektros kainas rinkoje, o tai padidintų ir bendrą infliaciją.
Atlyginimai, nelygybė ir Europos pozicija
“Darbuotojų naudai:”. Geriausiu atveju DI taps patogiu įrankiu, kuris padės žmonėms dirbti greičiau ir efektyviau. Įmonės uždirbs daugiau ir, darbuotojams turint derybinę galią, galės kelti algas.
“Kapitalo savininkų naudai:”. Jei DI bus naudojamas tiesiog kaip pilnavertis žmonių pakaitalas, gautos papildomos pajamos atiteks tik technologijų bei įmonių savininkams. Tai padidintų prarają tarp turtingųjų ir dirbančiųjų, o mažesnė bendra paklausa visuomenėje slopintų infliaciją.
“Kur tekės pinigai?”. Jei svarbiausi DI centrai liks sukoncentruoti JAV ar Kinijoje, o Europa tik importuos šias paslaugas, didieji pinigai plauks svetur. Tai reikštų mažesnes vietines investicijas ir žemesnes palūkanų normas Europoje. Jei technologijos sėkmingai prigis pačioje euro zonoje, sulauksime stipresnio vietinės ekonomikos pakilimo.
Pavojai krizės metu
Ekonomistai įspėja, kad DI gali sustiprinti kitas ekonomines krizes. Pavyzdžiui, jei ateityje kiltų naujas ekonominis nuosmukis, įmonės, siekdamos žūtbūt sumažinti išlaidas, gali daug greičiau ir masiškiau atleisti darbuotojus, masiškai keisdamos juos jau paruoštomis kompiuterinėmis programomis. Kadangi DI sektorius yra itin imlus energijai, bet kokie nauji naftos ar dujų tiekimo sutrikimai pasaulyje gali stipriai suduoti per pačios technologijos plėtros greitį.
Atsižvelgdamas į šiuos labai skirtingus scenarijus bei didžiulį neapibrėžtumą, Europos Centrinis Bankas nežada daryti skubotų išvadų. Bankininkai žada laikytis lankstaus, tikrais duomenimis grįsto požiūrio ir labai atidžiai stebėti realią situaciją rinkoje prieš priimdami sprendimus dėl palūkanų normų keitimo.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Centrinio Banko pranešimus.
