Fosilijos visame pasaulyje tampa itin paklausia preke, o kai kurie egzemplioriai aukcionuose keičia šeimininkus už milijonus dolerių. Tai kelia esminių klausimų, ar šie radiniai turėtų būti laikomi mokslo pavyzdžiais, kultūros artefaktais, ar tiesiog mineralais, prieinamais tam, kas pasiūlo didžiausią kainą. Europos tyrimų tarybos finansuojamo projekto „TRANSFORM“ rėmuose mokslininkai analizuoja sudėtingus žmonių santykius su priešistoriniais radiniais bei teisinius bei etinius konfliktus, kylančius dėl privačios nuosavybės teisių.
Daugiau šia tema: Inovacijos ir investicijos, CORDIS
Skirtingi teisiniai požiūriai ir juodosios rinkos šešėlis
Maastrichto universiteto archeologė ir kriminologijos asocijuota profesorė Donna Yates pažymi, kad atsakymas į klausimą dėl fosilijų priklausomybės priklauso nuo to, kur ir kodėl jis yra užduodamas. Teisinė situacija įvairiose šalyse drastiškai skiriasi: pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose žemės sklypo nuosavybės teisė apima ir bet kokias po jos paviršiumi esančias fosilijas. Tuo tarpu Brazilijoje visi priešistoriniai radiniai automatiškai tampa valstybės nuosavybe, o Kinija juos laiko nacionalinės svarbos kultūros relikvijomis ir aktyviai siekia be specialaus leidimo išvežtų egzempliorių sugrąžinimo. Visuomenėje ir paleontologų bendruomenėje vyrauja stiprus jausmas, kad tokie objektai apskritai neturėtų priklausyti vienam asmeniui, o jų privatizavimas aukcionuose neatrodo teisingas.
Nors fosilijos yra įtrauktos į 1970 metų UNESCO konvenciją, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai prekybai kultūros vertybėmis, dokumente trūksta aiškaus fosilijų apibrėžimo, o tai sukuria papildomą teisinį neapibrėžtumą. Šią įtampą tyręs projektas „TRANSFORM“ daugiausia dėmesio skyrė tiranozaurų (Tyrannosaurus rex) fosilijoms, kurios neretai tampa konfliktų tarp bendruomenių ar net šeimų priežastimi ir kartais veda į nusikalstamą elgesį. Nepaisant to, kad egzistuoja pelninga juodoji fosilijų rinka, daugelis iš pažiūros teisėtų prekybos praktikų taip pat patenka į pilkąsias zonas, kur gali būti daromi pažeidimai.
Etinės dilemos viešuosiuose muziejuose
Be akivaizdžių teisinių ginčų, tyrėjus itin domina etiniai klausimai, susiję su fosilijų eksponavimu. Šiuo metu viešuosiuose muziejuose neretai demonstruojamos privačios kolekcijos – nors tai yra visiškai legalu, kyla klausimas, ar tokia praktika yra priimtina. Viena vertus, privačios donacijos leidžia visuomenei pamatyti unikalius eksponatus, kurių muziejai patys neišgalėtų įsigyti. Kita vertus, eksponavimas prestižinėje įstaigoje suteikia fosilijai papildomos vertės, todėl ateityje ji gali būti perparduota už dar didesnę kainą aukcione.
Fosilijos turi milžinišką kultūrinį patrauklumą žmonėms, todėl net tikint aukštais mokslo idealais, sunku atsispirti paties objekto materialiai galiai ir norui jį turėti šalia savęs. Mokslo bendruomenės tikslas išlieka užtikrinti, kad šie unikalūs žemės istorijos liudijimai būtų išsaugoti muziejuose ir prieinami ateities kartoms, o ne dulkėtų uždarose privačiose kolekcijose. Tyrimas rodo, kad norint suvaldyti nelegalią prekybą, pirmiausia būtina suprasti gilų emocinį bei kultūrinį žmonių ryšį su šiomis senovinėmis relikvijomis.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Sąjungos pranešimus.
