Didžiosios Britanijos karališkoji šeima sulaukė didžiulio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio po to, kai buvo oficialiai pranešta, jog karalius Karolis III ir karalienė Camilla po generalinės renovacijos pabaigos nepersikels gyventi į Bakingamo rūmus. Šis sprendimas laužo beveik dviejų šimtų metų senumo tradiciją, gyvavusią nuo karalienės Viktorijos laikų. Kartu su šia žinia monarchas žengė dar vieną istorinį žingsnį – tapo pirmuoju valdovu šalies istorijoje, kuris viešai ir savanoriškai atskleidė savo asmeninių mokesčių ataskaitą, siekdamas didesnio skaidrumo.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Priežastys negrįžti į Bakingamo rūmus ir mokesčių atskleidimas
Sprendimas likti gyventi netoliese esančioje Klarenso rezidencijoje (Clarence House), kurioje Karolis III gyveno būdamas Velso princu, buvo priimtas po ilgų svarstymų dėl monarchijos modernizavimo ir atvirumo visuomenei. Rūmų iždininkas James Chalmers paaiškino, kad tai leis žymiai išplėsti turistų, ekskursijų bei viešų renginių skaičių Bakingamo rūmuose, kurie kasmet pritraukia apie septynis šimtus tūkstančių lankytojų. Nors pastatas išliks oficialia „monarchijos būstine“, ceremonijų centru ir karališkosios administracijos darbo vieta, karališkoji pora jame naudos tik privačius kambarius trumpam poilsiui dienos metu ar proginėms nakvynėms. Paviešinimas sutapo su dešimties metų trukmės ir trijų šimtų septyniasdešimties milijonų svarų sterlingų vertės rūmų atnaujinimo projekto paskutiniais etapais.
Mokesčių deklaracijos atskleidimas buvo asmeninis karaliaus sprendimas, kuriuo siekiama padidinti atskaitomybę ir reaguoti į augančią parlamentarų bei visuomenės kritiką dėl karališkųjų finansų valdymo. Pagal Jungtinės Karalystės įstatymus monarchas yra teisiškai atleistas nuo bet kokių mokesčių mokėjimo, tačiau Karolis III, tęsdamas savo motinos tradiciją, juos moka savanoriškai. Šis viešas žingsnis buvo žengtas ir siekiant pataisyti šeimos įvaizdį po skandalų, susijusių su jo broliu princu Andrew, bei nukreipti dėmesį nuo faktų, kad valstybės skiriama metinė dotacija (Sovereign Grant) karališkosioms funkcijoms vykdyti per pastaruosius kelerius metus žymiai išaugo. Finansinėse ataskaitose nurodoma, kad vien už du tūkstančiai dvidešimt ketvirtuosius–dvidešimt penktuosius finansinius metus karalius į valstybės biudžetą sumokėjo dvylika ir devynias dešimtąsias milijono svarų sterlingų pajamų bei kapitalo prieaugio mokesčių.
Karaliaus turtas ir jo struktūra
Karaliaus Karolio III asmeninis turtas, naujausiais vertinimais, siekia maždaug šešis šimtus aštuoniasdešimt milijonų svarų sterlingų (apie aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis milijonus dolerių), kas leidžia jam užimti dviejų šimtų trisdešimtą vietą turtingiausių Didžiosios Britanijos žmonių sąraše. Ši milžiniška imperija yra itin sudėtinga, nes riba tarp asmeninio ir valstybinio (Karūnos) turto istoriškai išlieka labai lanksti. Pagrindinis monarcho asmeninių pajamų šaltinis yra istorinė Lankasterio hercogystė (Duchy of Lancaster), kurią sudaro didžiuliai žemės sklypai, nekilnojamasis turtas ir investicinis portfelis, pernai atnešęs daugiau nei dvidešimt penkių milijonų svarų sterlingų grynojo pelno.
Be pelno iš hercogystės, karalius asmeniškai valdo privačius Balmoralo ir Sandringamo dvarus, kuriuos paveldėjo iš motinos karalienės Elžbietos II ir kurie yra atleisti nuo tradicinio paveldėjimo mokesčio. Prie šio turto pridedamos neįkainojamos privačios meno kūrinių, prabangių papuošalų, retų pašto ženklų kolekcijos bei asmeninės investicinės sąskaitos akcijų rinkose. Nors antimonarchistinės grupės reikalauja atlikti nepriklausomą šio turto auditą ir teigia, kad pateikta mokesčių deklaracija neparodo realaus karaliaus turtinės padėties skaidrumo, karališkieji strategai tikisi, jog šios ataskaitos padės įrodyti, kad monarchas ne tik naudojasi valstybės iždu, bet ir pats reikšmingai prisideda prie šalies biudžeto pildymo.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
