Naujausia Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) metinė epidemiologinė ataskaita atskleidė nerimą keliančias tendencijas žemės ūkio sektoriuje. Europos Sąjungoje užfiksuotas staigus afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkių šuolis: naminių kiaulių ūkiuose užkrato atvejų padaugėjo net 76 proc., o šernų populiacijoje – 44 proc., lyginant su ankstesniais metais. Negana to, liga po daugiau nei trijų dešimtmečių pertraukos vėl smogė Ispanijai, padidindama paveiktų ES valstybių narių skaičių iki 14.
Daugiau šia tema: Maisto sauga, European Food Safety Authority
Epidemiologinė situacija ūkiuose ir šernų populiacijoje
Praėjusiais metais ES šalyse iš viso nustatyti 585 ligos židiniai naminių kiaulių laikymo vietose. Nors šis skaičius išlieka mažesnis už 2018–2023 m. fiksuotus rekordus, pats augimo tempas reikalauja ypatingo budrumo. Pagrindiniu neigiamu epidemijos varikliu tapo Rumunija, kuriai teko net 81 proc. visų Bendrijoje registruotų AKM protrūkių. Užkrato padaugėjimą taip pat fiksavo Kroatija, Estija bei Latvija. Ekspertai pažymi, kad absoliuti dauguma atvejų (91 proc.) pasireiškė smulkiuose ūkiuose bei šeimos pragyvenimo sodybose, kuriose laikoma mažiau nei 100 kiaulių. Analizė rodo aiškų AKM aktyvumo piką vasaros mėnesiais, kuris kai kuriose šalyse buvo mažiau intensyvus, bet labiau užsitęsęs laike.
Laukinėje gamtoje situacija išlieka ne mažiau įtempta – šernų populiacijoje registruoti 11 036 AKM atvejai, o tai yra didžiausias rodiklis nuo 2021 metų. Beveik kas trečias užkrėstas šernas (31 proc.) buvo aptiktas Lenkijos teritorijoje. Didžiausiu netikėtumu mokslininkams tapo viruso sugrįžimas į Katalonijos regioną Ispanijoje, kur maras laukiniuose gyvūnuose aptiktas pirmą kartą nuo 1995 metų. Atlikta genetinė analizė pateikė mįslių: nustatyta, kad Katalonijoje izoliuotas viruso štamas visiškai nesutampa su jokia šiuo metu Europoje cirkuliuojančia AKM atmaina, o tikslaus užkrato patekimo šaltinio tyrėjams kol kas nustatyti nepavyko. Dar vienas izoliuotas viruso pernešimo per didelį atstumą incidentas užfiksuotas Vokietijoje.
Pasyviosios priežiūros efektyvumas ir pavyzdinės kampanijos
Siekdama suvaldyti plintančią krizę, ES praėjusiais metais vykdė rekordinio masto stebėsenos programą – laboratorijose buvo ištirta daugiau nei 518 tūkst. naminių kiaulių ir 618 tūkst. šernų biologinių mėginių. Rezultatai parodė, kad vadinamoji pasyvioji priežiūra (kuomet tiriamos nugaišusios ar ligos požymių turinčios kiaulės bei rasti šernų lavonai) išlieka pačiu efektyviausiu įrankiu. Būtent šis metodas leido identifikuoti 84 proc. AKM židinių ūkiuose ir 73 proc. atvejų laukinėje gamtoje. Todėl EFSA mokslininkai primygtinai rekomenduoja valstybėms narėms pabrėžti ir remti būtent pasyviosios stebėsenos priemones.
Nors bendra tendencija žemyne išlieka neigiama, kai kurie regionai pademonstravo pavyzdinius sėkmės pavyzdžius. Ataskaitoje išskiriamos itin sėkmingos ir koordinuotos regioninės maro valdymo kampanijos, kurios padėjo suvaldyti ir stabilizuoti šernų populiacijos sergamumą Čekijoje bei Pietų Italijoje. Lietuvos ir kitų kaimyninių šalių ūkininkai bei medžiotojai yra raginami toliau griežtai laikytis aukščiausių biosaugos standartų, riboti pašalinių asmenų patekimą į gyvulių laikymo vietas ir nedelsiant pranešti veterinarijos tarnyboms apie bet kokius įtartinus gyvūnų sveikatos sutrikimus ar rastą laukinę gaišeną.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) pranešimus.
