Augantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose daro vis didesnę įtaką pasaulio finansų rinkoms. Japonijos jena silpnėja, o naftos ir dujų kainos kyla, nes investuotojai baiminasi dėl energijos tiekimo sutrikimų ir galimo ilgalaikio karo poveikio ekonomikai.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Jena praranda „saugaus prieglobsčio“ statusą
Japonijos valiuta antradienį Londono prekyboje nusmuko iki 157,9 jenos už JAV dolerį – tai žemiausias lygis nuo vasario pradžios. Jena taip pat susilpnėjo prieš Šveicarijos franką ir pasiekė žemiausią kursą nuo 1990 metų Australijos dolerio atžvilgiu.
Analitikai teigia, kad jenos silpnėjimą lemia kylanti naftos kaina ir baimė, jog Japonijos prekybos deficitas dar labiau išaugs. Japonija yra stipriai priklausoma nuo importuojamos energijos, todėl bet koks energijos kainų šuolis daro tiesioginį spaudimą šalies ekonomikai.
„Esant rizikai, kad dėl Hormūzo sąsiaurio uždarymo naftos kainos dar labiau kils, investuotojai nėra linkę pirkti jenos“, – teigė vieno Japonijos banko valiutų rinkos prekiautojas.
Tradiciškai jena buvo laikoma saugia valiuta krizės laikotarpiu, tačiau ši tendencija pradėjo keistis po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais, kai investuotojai vis dažniau rinkosi JAV dolerį.
Nafta ir dujos brangsta
Tuo pat metu naftos kainos pasaulio rinkose toliau kyla. „Brent“ nafta pakilo iki beveik 84 dolerių už barelį ir nuo savaitgalio jau pabrango apie 15 procentų.
Didžiausią nerimą kelia situacija Hormūzo sąsiauryje – svarbiausiame pasaulio energijos transporto maršrute. Per šį siaurą vandens kelią tarp Irano ir Jungtinių Arabų Emyratų paprastai gabenama apie penktadalis viso pasaulio naftos ir dujų.
Po Irano grasinimų atakuoti laivus ir kelių incidentų jūrų transportas regione smarkiai sumažėjo, o kai kurios bendrovės apskritai sustabdė reisus.
Finansų rinkų reakcija
Nors Europos biržos trečiadienį atsidarė santykinai ramiai, Azijos rinkos patyrė stiprius svyravimus. Pietų Korėjos „Kospi“ indeksas vienu metu smuko daugiau nei 12 procentų, o prekyba buvo laikinai sustabdyta, kad būtų išvengta panikos pardavimų.
Japonijos „Nikkei 225“ indeksas nukrito 3,6 procento, o Honkongo „Hang Seng“ prarado 2,5 procento.
Tuo pat metu investuotojai vis aktyviau renkasi auksą – tradicinį saugų turtą ekonominės ir geopolitinės įtampos metu.
Nerimas dėl ilgesnio konflikto
Ekspertai pabrėžia, kad rinkas labiausiai neramina galimybė, jog konfliktas tarp JAV, Izraelio ir Irano gali užsitęsti. Jei karo veiksmai tęstųsi ilgiau ir naftos kainos pakiltų iki 90 ar net 100 dolerių už barelį, tai galėtų smarkiai padidinti infliaciją ir sulėtinti ekonomikos augimą daugelyje pasaulio regionų.
Didžiosios Britanijos iždo kanclerė Rachel Reeves jau pradėjo konsultacijas su Šiaurės jūros energetikos bendrovėmis dėl galimo konflikto poveikio šalies ekonomikai.
Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV karinis jūrų laivynas prireikus apsaugos laivybą regione ir pasiūlys transporto bendrovėms rizikos draudimą, siekiant užtikrinti energijos tiekimą pasauliui. Tačiau analitikai perspėja, kad tokios garantijos gali nepakakti, jei saugumo padėtis regione ir toliau blogės.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
