Ispanijos politinę sistemą sukrėtė precedento neturintis teismo nuosprendis – šalies Aukščiausiasis Teismas skyrė itin griežtą 24 metų laisvės atėmimo bausmę buvusiam transporto ministrui ir ilgamečiam premjero Pedro Sánchezo bendražygiui. Šis sprendimas tapo kulminacija garsiojoje korupcijos byloje, susijusioje su milijoninių valstybinių medicininių kaukių pirkimų klastojimu ir kyšininkavimu koronaviruso pandemijos įkarštyje. Toks triuškinantis teisėsaugos kirtis, kartu su tebesitęsiančiu tyrimu dėl paties premjero žmonos Begoños Gómez galimo piktnaudžiavimo tarnyba, pastatė P. Sánchezo vyriausybę į sudėtingiausią padėtį per visą jo valdymo laikotarpį, priversdama premjerą kovoti dėl politinio išlikimo.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Už ką skirta griežta 24 metų bausmė?
Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimu buvęs transporto ministras ir buvęs valdančiosios Socialistų partijos organizacinis sekretorius José Luisas Ábalosas buvo pripažintas kaltu dėl virtinės sunkių nusikaltimų valstybės tarnybai. Teismas nustatė, kad jis buvo pagrindinė figūra nusikalstamoje schemoje, kurios metu valstybiniai užsakymai pirkti apsaugines kaukės pandemijos pradžioje buvo tikslingai nukreipiami vienai privačiai įmonei mainais už milijoninius komisinies įmokas ir kyšius.
Tokį griežtą teismo nuosprendį ir įspūdingą 24 metų laisvės atėmimo bausmę lėmė kelių nusikalstamų veikų visuma. Politikas nuteistas už pinigų plovimą, nusikalstamo susivienijimo organizavimą, stambaus masto kyšininkavimą bei piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi nacionalinės krizės metu. Teisėjai pabrėžė, kad bausmės griežtumas atspindi ypatingą ciniškumą – asmeninis pasipelnymas buvo vykdomas naudojantis valstybine ekstremaliąja situacija, kai šalyje kasdien mirė tūkstančiai piliečių, o apsaugos priemonių trūkumas buvo kritinis.
Kaip Pedro Sánchezui pavyksta išlaikyti valdžią?
Nepaisant to, kad jo artimiausias buvęs bendražygis siunčiamas už grotų ketvirčiui amžiaus, o opozicija reikalauja neatidėliotinų pirmalaikių rinkimų, P. Sánchezas demonstruoja neįtikėtiną politinį lankstumą ir sugeba išlaikyti vyriausybės vairą. Premjeras uoliai taiko visiškos politinės izoliacijos taktiką, teigdamas, kad jo vyriausybė pati pirmoji pašalino J. L. Ábalosą iš partijos gretų, kai tik kilo įtarimai, ir kad dabartinis teismo sprendimas tik įrodo, jog teisinė sistema Ispanijoje veikia nepriklausomai. Kalbėdamas apie savo žmonai Begoñai Gómez pateiktus įtarimus dėl įtakos pardavinėjimo ir verslo korupcijos, premjeras viską vadina dešiniosios opozicijos ir su ja susijusių žiniasklaidos priemonių politiškai motyvuotu persekiojimu bei „purvo kampanija“, neturinčia jokio teisinio pagrindo.
P. Sánchezo galios pamatas išlieka itin fragmentuota, bet labai lojali koalicija parlamente. Kadangi jo vyriausybės išlikimas prielementariai priklauso nuo kairiųjų jėgų ir regioninių katalonų bei baskų nacionalistų partijų paramos, šie partneriai nėra suinteresuoti vyriausybės žlugimu. Pirmalaikiai rinkimai beveik neabezonai atvertų duris dešiniosios Liaudies partijos ir kraštutinių dešiniųjų „Vox“ koalicijai, kas regioniniams separatistams reikštų griežtą centralizuotą politiką, todėl jie linkę užsimerkti prieš korupcijos skandalus, mainais gaudami nuolaidų savo regionams. Premjeras taip pat pasižymi gebėjimu paversti asmenines krizes politinio mobilizavimo įrankiais. Jis sėkmingai siunčia žinią savo rinkėjams, kad puolimas prieš jo šeimą ir buvusius ministrus yra tiesioginis dešiniųjų radikalų bandymas nuversti teisėtą kairiąją vyriausybę, o ši poliarizacijos taktika leidžia jam išlaikyti ištikimą kairiojo sparno rinkėjų bazę.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
