Graikijos Kretoje įgyvendinamas ES finansuojamas projektas „CRETE VALLEY“ siekia parodyti, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai gali patenkinti visus salos poreikius. Kuriamas decentralizuotas energetikos modelis grindžiamas vietos bendruomenių dalyvavimu ir įvairių švarių technologijų deriniu.
Daugiau šia tema: Inovacijos ir investicijos, CORDIS
Projektas pasitelkia Kretos gamtines sąlygas – gausų saulės spindulių kiekį, stiprius vėjus ir žemės ūkio išteklius – siekdamas sukurti saugią, savarankišką ir įtraukią vietos energijos sistemą. Tokiu būdu siekiama prisidėti prie Graikijos ir visos Europos perėjimo prie klimato neutralumo.
Keturi bendruomenių energetikos centrai
Kretos atsinaujinančios energetikos slėnis (REV) sudarytas iš keturių bendruomenių energetikos laboratorijų, kurių kiekviena remiasi skirtingais atsinaujinančiais ištekliais. Arkalochoryje diegiamos saulės, vėjo ir biomasės technologijos, Arvi regione – saulės ir geoterminė energija, Lasiti plynaukštėje – vėjo ir biodujų sprendimai, o Atherinolakkos – vandenilio technologijos.
Šių centrų tikslas – pagaminti pakankamai atsinaujinančios energijos vietos bendruomenių metiniams poreikiams tenkinti ir kartu įtraukti gyventojus į energijos gamybos bei valdymo procesus. Bendruomenės ne tik naudoja energiją, bet ir dalyvauja priimant sprendimus, o tai leidžia kurti vietos poreikiams pritaikytus sprendimus.
Salos, susiduriančios su nestabiliu energijos poreikiu, brangia gamyba ir silpnais tinklais, laikomos tinkamomis vietomis išbandyti naujus modelius. Kretos atveju beveik 300 saulėtų dienų per metus ir palankios vėjo sąlygos sudaro sąlygas efektyviai plėtoti švarios energijos projektus.
Bendruomenių įtraukimas ir reguliaciniai iššūkiai
Projektas taip pat sprendžia iššūkius, susijusius su suinteresuotųjų šalių įtraukimu. Energetikos sektoriuje dažnai vyrauja didieji rinkos dalyviai, o vietos bendruomenėms trūksta žinių apie sudėtingas sistemas ir reguliavimą. Todėl „CRETE VALLEY“ komanda rengia bendrą viziją, organizuoja temines dirbtuves ir dirba su vietos nuomonės formuotojais.
Atsižvelgiama ir į galimus socialinius barjerus – pasipriešinimas energetikos projektams dažnai kyla dėl pasitikėjimo stokos ar baimės prarasti vietos tapatybę. Projekto vykdytojai taiko dalyvaujamąjį žemėlapių sudarymą ir siekia įtraukti mažiau matomas visuomenės grupes, kad procesai būtų kuo įtraukesni.
Projektu siekiama parodyti, kad sala gali tapti savarankiška, decentralizuota energetikos sistema, grindžiama vietiniais atsinaujinančiais ištekliais. Kretos modelis laikomas pavyzdžiu, kurį ateityje būtų galima pritaikyti ir kitose Europos regionuose.
Šis straipsnis parengtas pagal CORDIS pranešimą.
