Armėnijos ir Rusijos santykiai pasiekė istorines žemumas, šalies premjerui Nikolui Pašinianui oficialiai ir griežtai atmetus Maskvos reikalavimą surengti referendumą dėl Jerevano santykių su Europos Sąjunga (ES) nutraukimo. Šis žingsnis žymi dar vieną dramatišką etapą Pietų Kaukazo geopolitiniame lūžyje, Armėnijai demonstratyviai tolstant nuo Rusijos įtakos zonos. Alyvos į ugnį įpylė ir autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka, nusprendęs viešai žarstyti pamokymus bei „patarimus“ Armėnijos vadovybei, kas išprovokavo audringą bei bekompromisį Jerevano politikų atsaką, signalizuojantį apie visišką diplomatinių tiltų deginimą.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Maskva naudoja visus turimus hibridinio spaudimo svertus, tačiau N. Pašiniano vyriausybė demonstruoja pasirengimą atlaikyti šį puolimą, remdamasi augančiu Vakarų šalių palaikymu.
Prie ko gali privesti tolesnis konflikto gilinimas?
Maksimalus įtampos padidėjimas tarp Jerevano ir Maskvos gali sukelti itin sunkių pasekmių Armėnijos saugumui ir ekonomikai. Kadangi Armėnija vis dar yra formaliai susijusi su Rusija per Eurazijos ekonominę sąjungą, Kremlius gali imtis asimetrinių ekonominių sankcijų: blokuoti armėniškų prekių (ypač žemės ūkio produkcijos ir vyno) įvežimą per Larso pasienio punktą, nutraukti arba drastiškai pabranginti gamtinių dujų tiekimą, kas sukeltų staigų energijos kainų šuolį bei socialinį nepasitenkinimą šalyje.
Saugumo srityje Rusija gali sąmoningai destabilizuoti situaciją pasienyje su Azerbaidžanu, per savo įtakos agentus skatindama naujus karinius incidentus ir demonstratyviai ignoruodama Armėnijos pagalbos prašymus. Taip pat neatmetama ir vidinio perversmo grėsmė – Maskva aktyviai remia Armėnijos prorusišką opoziciją ir dvasininkijos atstovus, bandydama suorganizuoti masinius protestus Jerevane ir priversti N. Pašinianą atsistatydinti. Jei Armėnijai nepavyks skubiai gauti realių saugumo garantijų ir finansinės paramos iš ES bei JAV, šis pereinamasis laikotarpis valstybei bus neįtikėtinai pavojingas.
Lukašenkos „patarimai“ ir griežtas armėnų politikų atsakymas
Baltarusijos diktatorius A. Lukašenka iš tiesų aktyviai įsitraukė į šį konfliktą Kremliaus pusėje ir viešai išrėžė keletą skandalingų pareiškimų, skirtų Armėnijai. Savo kalbose jis ciniškai „patarė“ armėnams „neieškoti laimės Vakaruose“, teigdamas, kad ES ir JAV jais tik naudojasi kaip įrankiu prieš Rusiją, o ištikus nelaimei – „paprastos armėnų tautos niekas negins, išskyrus senuosius postsovietinius brolius“. Jis taip pat ironizavo apie N. Pašiniano susitikimus su Vakarų lyderiais, pavadindamas tai „politiniu naivumu ir geopolitine klaida“.
Armėnijos politikų ir visuomenės atsakas į šiuos A. Lukašenkos pamokymus buvo žaibiškas ir itin griežtas. Armėnijos parlamento nariai iš valdančiosios partijos viešai rėžė, kad Baltarusijos lyderis neturi jokios moralinės teisės mokyti demokratinės valstybės apie suverenius pasirinkimus, ypač kai pats yra pavertęs savo šalį visiškai priklausomu Kremliaus satelitu. Jerevano politikai priminė, kad būtent Minskas ir Maskva išdavė Armėniją kritiniu momentu, todėl jų „patarimai“ dabar vertinami kaip veidmainystė ir tiesioginis kišimasis į svetimos šalies vidaus reikalus. Armėnijos užsienio reikalų ministerija leido suprasti, kad po tokių akibrokštų bet koks konstruktyvus dialogas su Minsku yra nebeįmanomas.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
