Naujausi Anglijos banko bendrovės tyrimų duomenys atskleidė sukrečiantį pasitraukimo iš Europos Sąjungos ekonominį rezultatą – „Brexit“ procesas Jungtinei Karalystei jau kainavo net 6 procentus jos bendrojo vidaus produkto (BVP). Šis oficialus finansų institucijų įvertinimas patvirtino tamsiausias ekonomistų prognozes ir parodė ilgalaikę žalą šalies ūkiui. Praėjus nemažai metų po istorinio referendumo, prarastų milijardų fone Didžiosios Britanijos visuomenėje įvyko radikalus nuotaikų lūžis, o pasigailėjimas dėl priimto sprendimo pasiekė rekordinį lygį.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Milžiniški nuostoliai ir prekybos barjerai
Anglijos banko pateikta analizė aiškiai demonstruoja, kad 6 procentų ekonomikos susitraukimas tiesiogiai verčiasi į dešimtis milijardų svarų sterlingų, kurių šalis neteko dėl suardytų prekybinių ryšių su savo didžiausia partnere – Europos Sąjunga. Įvesti muitinės formalumai, sugriežtinta pasienio kontrolė ir išaugę logistikos kaštai lėmė drastišką britų eksporto mažėjimą bei investicijų pasitraukimą iš šalies. Finansų ekspertai pabrėžia, kad šis praradimas nėra trumpalaikis sukrėtimas, o struktūrinis sulėtėjimas, kuris ilgam apribojo šalies ekonominį potencialą ir sumažino konkurencingumą pasaulinėje arenoje.
Didžiausią smūgį patyrė vidutinis ir smulkusis verslas, kuris nesugebėjo prisitaikyti prie sudėtingo naujojo reguliavimo ir prarado tiesioginę prieigą prie ES bendrosios rinkos. Tuo pat metu darbo jėgos trūkumas, ypač paslaugų, žemės ūkio ir sveikatos apsaugos sektoriuose, dar labiau pagilino krizę ir paskatino infliacijos augimą. Finansų institucijų išvados sugriovė politinius pažadus, kad pasitraukimas atvers naujas galimybes, ir parodė, kad jokie nauji dvišaliai susitarimai su kitų regionų šalimis nesugebėjo kompensuoti nuostolių, patirtų palikus Europos ekonominę erdvę.
Visuomenės nusivylimas ir „Bregret“ fenomenas
Praėjus tiek laiko po pasitraukimo, Anglijos visuomenėje pastebimas masinis ir gilėjantis nusivylimas pasiektais rezultatais, žiniasklaidoje gavęs „Bregret“ (Breksito gailestingumo) pavadinimą. Naujausios viešosios nuomonės apklausos rodo, kad didžioji dauguma Jungtinės Karalystės gyventojų dabar mano, jog sprendimas palikti ES buvo klaida, o šis skaičius nuolat auga, prastėjant gyvenimo lygiui šalyje. Net ir tie regionai, kurie 2016 metais aktyviausiai balsavo už pasitraukimą, šiandien skundžiasi gamyklų uždarymu, mažėjančiomis pajamomis ir prastomis viešosiomis paslaugomis.
Žmonių nuotaikas ypač stipriai veikia supratimas, kad visi pažadai apie papildomą finansavimą nacionalinei sveikatos apsaugos sistemai (NHS) ar greitą ekonominį šuolį pasirodė esantys populistinis melas. Jaunoji britų karta, kuri neturėjo galimybės balsuoti referendume, jaučia didelį pyktį dėl prarastos judėjimo laisvės, galimybių studijuoti bei dirbti Europoje ribojimo. Šis gilėjantis visuomenės susiskaldymas ir bendras pesimizmas dėl šalies ateities kuria didelį politinį spaudimą dabartinei Londono vyriausybei, iš kurios reikalaujama ieškoti būdų vėl suartėti su Briuseliu, siekiant sušvelninti pragaištingas ekonomines pasekmes.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
