Europos Sąjungos Taryba uždegė galutinę žalią šviesą istoriniam Europos rinkimų akto pakeitimui, kuris iš esmės padidins lyčių lygybę bei įtrauktį aukščiausiose politinėse institucijose. Naujosios taisyklės numato, kad Europos Parlamento (EP) narėms vėlyvojo nėštumo laikotarpiu bei ankstyvosios motinystės etapu bus oficialiai leidžiama pasinaudoti balsavimu per įgaliotinį (angl. *proxy voting*), laikinai perduodant savo balso teisę kolegoms.
Daugiau šia tema: Europos Vadovų Taryba, European Council
Balsavimo delegavimo sąlygos ir pamatinių principų apsauga
Priimtas sprendimas numato aiškias ir griežtas paveldo taisykles, skirtas apsisaugoti nuo galimų piktnaudžiavimo atvejų: Europos Parlamento narė, kuri laukiasi vaiko arba neseniai pagimdė, galės deleguoti savo balsą kitam EP nariui maksimaliam trijų mėnesių laikotarpiui iki numatomos gimdymo datos bei iki šešių mėnesių po vaiko gimimo. Iki šiol galiojusi teisinė bazė griežtai nustatė, kad EP nario mandatas yra asmeninis ir nedalomas, o tai reiškė, kad kiekvienas balsas privalėjo būti atiduotas asmeniškai ir tik fiziškai dalyvaujant posėdyje. Ši tvarka vertė moteris rinktis tarp šeimos ir pilnavertiškos politinės veiklos.
Kipro Europos reikalų viceministrė Marilena Raouna džiaugėsi pasiektu rezultatu: „Tai dar vienas reikšmingas etapas siekiant įtraukesnės Europos demokratijos. Galimybė balsuoti per įgaliotinį nėščioms ir neseniai pagimdžiusioms EP narėms siunčia aiškią žinią: moterims niekada neturėtų tekti rinktis tarp viešosios tarnybos ir motinystės. Mūsų institucijos privalo evoliucionuoti, kad remtų lygiavertį dalyvavimą ir atspindėtų modernaus gyvenimo realybę“. Siekiant praktinio šių taisyklių įgyvendinimo, EP narių statute bus įtvirtintos bendrosios sąlygos, garantuojančios skaidrumo, atskaitomybės, sekimo, teisinio tikrumo bei balsavimo vientisumo principus, o patį techninį procesą detalizuos patikslintas EP darbo reglamentas.
Speciali teisėkūros procedūra ir privalomas ratifikavimas
Šis paveldo pakeitimas buvo vykdomas pagal specialią, griežtą ES teisėkūros procedūrą. Procesas prasidėjo Europos Parlamentui 2025 m. lapkričio 13 d. priėmus rezoliuciją, kuria buvo pasiūlyta tikslinė 1976 m. Europos rinkimų akto peržiūra. Gavusi šį siūlymą, ES Taryba suformavo savo vieningą poziciją, o po to dar kartą gavo oficialų Europos Parlamento pritarimą galutiniam teisės akto tekstui patvirtinti.
Kadangi Europos rinkimų akto pakeitimai turi konstitucinį svorį, Tarybos priimtas sprendimas neįsigalios iš karto. Teisės aktas dabar bus išsiųstas visoms ES valstybėms narėms, kurios privalės jį ratifikuoti pagal savo individualias nacionalines konstitucines procedūras (parlamentuose arba per specialius paveldo patvirtinimus). Tik tuomet, kai visos šalys narės oficialiai praneš ES Tarybos generaliniam sekretoriatui apie sėkmingai pabaigtą ratifikavimą, šis demokratinis saugiklis įsigalios visos Bendrijos mastu.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Sąjungos Tarybos pranešimus spaudai.
