Teherane ir kituose šventuosiuose regiono miestuose prasidėjo kelias dienas truksiančios masinės buvusio aukščiausiojo Irano lyderio Ayatollah Ali Khamenei laidotuvių procesijos. Šis renginys, sutraukęs šimtus tūkstančių gedinčiųjų, tapo ne tik atsisveikinimo ceremonija, bet ir griežtų politinių pareiškimų platforma. Vis dėlto didžiausiu ceremonijos netikėtumu ir spekuliacijų objektu tapo tai, kad viešumoje taip ir nepasirodė naujai paskirtas šalies vadovas.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Milžiniškos minios ir gedulo geografija
Oficiali atsisveikinimo ceremonija prasidėjo Teherano „Grand Mosalla“ religiniame komplekse, kur tūkstančiai žmonių plūdo atiduoti pagarbos vasario pabaigoje žuvusiam 86 metų lyderiui bei kartu su juo žuvusiems keturiems šeimos nariams. Pirmadienį karstų procesija nusidriekė per visą sostinę, o valdžios institucijos sutelkė milžiniškus logistinius išteklius, siekdamos suvaldyti minias. Nors tikslus dalyvių skaičius svyruoja nuo kelių šimtų tūkstančių iki milijoninių minių, valstybinė žiniasklaida šį įvykį lygina su istoriniu 1989 metų Ayatollah Khomeini atsisveikinimu.
Gedulo renginiai neapsiriboja tik viena vieta ir yra suplanuoti kaip plataus masto demonstracija. Po procesijų Teherane, karstai gabenami į dvasinį Komo centrą Irane, o vėliau pasieks šventuosius Irako miestus – Nadžafą ir Karbalą. Galiausiai, ketvirtadienį, Ali Khamenei bus palaidotas savo gimtojo Mašhado miesto Imam Reza šventovėje. Tokia ceremonijos geografija siekiama pademonstruoti šiitų pasaulio vienybę ir dvasinės valdžios tęstinumą.
Griežti signalai Vašingtonui ir Izraeliui
Laidotuvių procesija tapo platforma Irano režimui pasiųsti aiškias politines žinutes tarptautinei bendruomenei, ypač Jungtinėms Valstijoms ir Izraeliui. Susirinkusi minia, skatinama radikalių politinių veikėjų, skandavo tradicinius šūkius „Mirtis Amerikai“ ir „Mirtis Izraeliui“, reikalaudama tiesioginio keršto už įvykdytą oro smūgį Teherane. Kai kurie radikalūs dvasininkai ir oratoriai savo kalbose netgi atvirai ragino imtis atsakomųjų veiksmų prieš JAV prezidentą Donaldą Trumpą.
Kartu ceremonija buvo išnaudota kaip režimo stabilumo demonstracija. Oficialūs šalies pareigūnai, įskaitant prezidentą Masoudą Pezeshkianą ir Islamo revoliucijos gvardijos vadovus, savo pasisakymais siuntė žinią pasauliui, kad nepaisant lyderio žūties, šalies valdymo institucijos lieka nepaliestos, o valstybė tęs savo griežtą regioninę politiką. Tai vyksta itin jautriu metu, kuomet galioja trapios paliaubos ir vyksta užkulisinės derybos dėl Hormūzo sąsiaurio laivybos atvėrimo bei branduolinės programos ribojimo.
Dingęs įpėdinis ir spėlionės dėl sveikatos
Didžiausia ceremonijos mįsle tapo faktas, kad tėvo laidotuvėse viešai taip ir nepasirodė jo įpėdinis – kovo mėnesį naujuoju aukščiausiuoju šalies vadovu paskirtas sūnus Mojtaba Khamenei. Nors kiti trys Ali Khamenei sūnūs atvirai stovėjo prie tėvo karsto ir priiminėjo užuojautas, naujasis 56 metų lyderis liko visiškame šešėlyje, o jo atvaizdas buvo matomas tik tūkstančių gedinčiųjų nešamuose plakatuose. Valstybinė žiniasklaida apie jo nedalyvavimą oficialiai nepranešė, o tai sukėlė didžiulį visuomenės ir tarptautinių stebėtojų nepasitenkinimą.
Šis demonstratyvus nedalyvavimas iškart pakurstė intensyvias spekuliacijas dėl Mojtaba Khamenei sveikatos būklės ir politinės kontrolės. Neoficialių šaltinių ir užsienio žvalgybų duomenimis, naujasis vadovas buvo sunkiai sužeistas per tą patį vasario mėnesio oro smūgį, kuriame žuvo jo tėvas, motina bei žmona, ir patyrė sunkių veido bei kojų traumų. Nors Irano pareigūnai oficialiai teigia, kad lyderis nedalyvauja išskirtinai dėl saugumo priežasčių ir baimės tapti nauju Izraelio taikiniu, jo visiškas nebuvimas tokiu istoriniu momentu analitikams leidžia abejoti tikrąja jo gebėjimo valdyti šalį padėtimi.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
