Pasaulinėje energijos rinkoje užfiksuotas staigus naftos kainų kritimas iki prieškario lygio, kai per strateginį Hormūzo sąsiaurį vėl pradėjo plaukti komerciniai tanklaiviai. Tačiau trapią stabilizaciją akimirksniu sukrėtė naujas incidentas – prie Omanui priklausančių krantų nežinomu sviediniu buvo apšaudytas krovininis laivas. Šis išpuolis privertė Jungtinių Tautų (JT) agentūrą skubiai sustabdyti daugiau nei šešių šimtų laivų ir jų įgulų evakuacijos planą, o kilusi įtampa grasina sužlugdyti Šveicarijoje vykstančias lemiamas derybas tarp JAV ir Irano.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Naftos kainų kritimas ir JT operacijos sustabdymas
Prasidėjęs aktyvesnis tanklaivių judėjimas Hormūzo sąsiauryje, kur laivybos srautas išaugo iki dvidešimt penkių procentų prieškario lygio, išsklaidė rinkos baimes dėl ilgalaikio pasaulinio energijos stygiaus. Pasaulinis naftos etalonas „Brent“ nukrito iki maždaug septyniasdešimt dviejų dolerių už barelį, o tai yra kaina, užfiksuota dieną prieš karinių veiksmų prieš Iraną pradžią. Teigiamą tendenciją lėmė tai, kad laivai pradėjo judėti išjungę savo palydovinius signalus arba naudodamiesi alternatyviais maršrutais, kas leido suformuoti trumpalaikį žaliavos perteklių svarbiausiose rinkose.
Visgi ši džiugi tendencija sulaukė rimto smūgio, kai JT Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) paskelbė laikinai stabdanti įstrigusių jūreivių bei laivų evakuacijos iniciatyvą. Sprendimas priimtas po to, kai Singapūro vėliavą turintis konteinerių laivas „Ever Lovely“ buvo užpultas vos už keturiolikos kilometrų nuo Omano krantų, o sviedinys padarė žalos laivo kapitono tilteliui. IMO generalinis sekretorius Arsenio Dominguez pabrėžė, kad operacija nebus atnaujinta tol, kai regiono valstybės dar kartą nepatvirtins ir neužtikrins šimtaprocentinių saugumo garantijų evakuacijos sąraše esantiems laivams.
Išpuolio įtaka JAV ir Irano deryboms
Šis apšaudymas įvyko pačiu jautriausiu metu, kai Šveicarijoje prasidėjo oficialios JAV ir Irano taikos derybos, kuriose bandoma susitarti dėl Teherano branduolinės programos ribojimo bei ilgalaikio sankcijų panaikinimo. Pagrindiniu ginčo objektu tapo Irano reikalavimas apmokestinti per sąsiaurį plaukiančius komercinius laivus, tam tikslui įkuriant specialią „Persijos įlankos sąsiaurio instituciją“ (PGSA). JAV valstybės sekretorius Marco Rubio griežtai atmetė tokią idėją, pareikšdamas, kad tranzito mokesčių įvedimas atvertų duris visiškam chaosui, o praėjusią savaitę pasirašytas preliminarus susitarimas aiškiai garantuoja nemokamą laivybą ateinančias šešiasdešimt dienų.
Karinis incidentas prie Omano krantų vertinamas kaip tiesioginis Irano bandymas pademonstruoti savo karinę jėgą ir priversti Vašingtoną nusileisti derybose. PGSA iškart po atakos viešai perspėjo, kad bet koks laivų judėjimas ne jų nurodytais maršrutais – pavyzdžiui, naudojantis naujuoju, su JT suderintu Omano pakrantės koridoriumi – nebus dengiamas saugaus plaukimo garantijomis. Šis vienašališkas Teherano spaudimas stipriai komplikuoja diplomatų darbą Šveicarijoje, nes Baltieji rūmai jau perspėjo, kad Donaldo Trumpo administracija netoleruos laisvos laivybos sabotažo, o pasikartojantys išpuoliai gali priversti JAV nutraukti taikos procesą ir grįžti prie karinių priemonių taikymo.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
