Pasaulinės energijos ir finansų rinkos pirmadienį patyrė stiprų sukrėtimą, paaštrėjus kariniam konfliktui tarp Jungtinės Valstijos, Izraelis ir Iranas, o strategiškai svarbus Hormūzo sąsiauris faktiškai tapo nepravažiuojamas komerciniam laivybos srautui. Dėl to sparčiai kilo naftos kainos, o Azijos akcijų rinkose fiksuoti ryškūs nuosmukiai.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Ankstyvosios prekybos Azijoje metu „Brent“ rūšies naftos kaina šoktelėjo daugiau nei 10 procentų ir viršijo 80 JAV dolerių už barelį ribą – aukščiausią lygį per daugiau nei metus. Vėliau kainos kiek koregavosi, tačiau išliko gerokai aukštesnės nei prieš savaitgalį. Rinkų dalyviai baiminasi ilgalaikių tiekimo sutrikimų, jei Irano perspėjimai dėl laivybos Hormūzo sąsiauryje virs visiška blokada.
Azijos akcijų biržos reagavo neigiamai. Japonijos „Nikkei“ indeksas ankstyvoje prekyboje smuko daugiau nei 2 procentais, nuostolius fiksavo ir Australijos, Honkongo bei Singapūro rinkos. Investuotojai masiškai traukėsi iš rizikingesnių aktyvų, pirmenybę teikdami saugiems prieglobsčiams – aukso kaina pakilo apie 2 procentus, o vyriausybių obligacijų pajamingumai daugelyje šalių krito.
Konflikto epicentru tapęs Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“. Per jį gabenama apie penktadalį visos pasaulinės jūromis transportuojamos naftos ir didelė dalis suskystintų gamtinių dujų. Pastarosiomis dienomis keli tanklaiviai buvo apgadinti, o pagrindinės tarptautinės laivybos bendrovės paskelbė stabdančios reisus per šį maršrutą, kol saugumo situacija nebus aiški.
Iranas oficialiai nepaskelbė visiško sąsiaurio uždarymo, tačiau šalies Revoliucinė gvardija perspėjo, kad vandens kelias esą nėra saugus. Toks signalas rinkoms pakako – draudimo įmokos šoktelėjo, o laivų savininkai pradėjo vengti regiono. Energetikos analitikai įspėja, kad užsitęsusi krizė gali sumažinti pasaulinę naftos pasiūlą 8–10 mln. barelių per dieną, net jei dalis srautų būtų nukreipta alternatyviais maršrutais.
Didėjant įtampai, rinkos dalyviai vis dažniau kalba apie galimą 90 ar net 100 JAV dolerių už barelį kainą, jei karinė eskalacija tęsis kelias savaites. Tokia raida turėtų tiesioginį poveikį infliacijai, ypač energijos importuotojams Azijoje ir Europoje. Brangstanti nafta didintų transporto ir gamybos sąnaudas, o tai galiausiai atsilieptų vartotojų kainoms.
Papildomą spaudimą rinkoms daro ir politiniai pareiškimai. JAV prezidentas Donald Trump viešai pareiškė, kad karinė operacija prieš Iraną gali tęstis kelias savaites, o Teherano atsakomieji veiksmai regione jau pareikalavo civilių aukų ir sutrikdė oro bei jūrų transportą. Tuo pat metu OPEC+ sprendimas padidinti naftos gavybos kvotas buvo sutiktas atsargiai – analitikai pabrėžia, kad papildomi kiekiai rinkos nepasieks, jei bus blokuojami eksporto keliai.
Ekonomistai perspėja, kad ilgalaikis energijos kainų šokas gali sulėtinti pasaulio ekonomikos augimą ir padidinti recesijos riziką kai kuriuose regionuose. Labiausiai pažeidžiami sektoriai – aviacija, jūrų transportas ir turizmas, tuo tarpu trumpalaikę naudą gali patirti energetikos ir gynybos pramonės bendrovės.
Kol kas rinkos lieka itin jautrios bet kokioms žinioms iš Persijos įlankos. Investuotojai ir vyriausybės atidžiai stebi, ar konfliktas bus lokalizuotas, ar virs ilgalaike krize, galinčia iš esmės pakeisti pasaulinės energetikos ir finansų sistemos pusiausvyrą.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
