Naftos kainos pasaulinėse rinkose staigiai šoktelėjo po to, kai JAV paskelbė apie planus pradėti Irano uostų blokadą.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Tarptautinis „Brent“ naftos etalonas pakilo daugiau nei 8 proc. ir perkopė 103 JAV dolerių už barelį ribą – tai pirmas kartas per kelias dienas, kai kaina vėl sugrįžo virš simbolinės 100 dolerių ribos. Rinkos į tai sureagavo itin jautriai, nes Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetinių taškų, per kurį įprastai keliauja apie penktadalis visos pasaulio naftos ir suskystintų dujų. Dar visai neseniai kainos buvo nukritusios žemiau 100 dolerių po laikino paliaubų susitarimo, tačiau naujausi geopolitiniai sprendimai greitai pakeitė situaciją ir vėl įnešė didelį nestabilumą į energetikos rinkas.
Blokada kelia įtampą rinkose
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad JAV karinis jūrų laivynas blokuos laivų judėjimą į ir iš Irano uostų po to, kai derybos su Teheranu Pakistane baigėsi be susitarimo. Nors JAV Centrinė vadavietė vėliau patikslino, kad tranzitas per Hormūzo sąsiaurį į kitus, ne Irano uostus nebus ribojamas, neapibrėžtumas rinkose išliko didelis, nes investuotojai abejoja, kaip ši politika bus įgyvendinta praktiškai. Naftos tiekimo grandinės jau buvo stipriai sutrikdytos nuo konflikto pradžios, o laivų srautas per sąsiaurį sumažėjo iki vos keliolikos per dieną, palyginti su daugiau nei šimtu įprastomis sąlygomis. Toks drastiškas sumažėjimas rodo, kad net ir ribotas karinis spaudimas regione gali turėti didelį poveikį pasaulinei prekybai ir energetikos saugumui.
Poveikis pasaulio ekonomikai
Ši įtampa iš karto paveikė ir finansų rinkas – pagrindiniai Azijos akcijų indeksai smuko, o investuotojai ėmė vertinti galimą ilgalaikį energijos kainų augimą bei tiekimo sutrikimus. Ekspertai perspėja, kad jei blokada bus įgyvendinta pilnu mastu arba konfliktas dar labiau eskaluosis, naftos kainos gali kilti dar aukščiau, o tai turėtų tiesioginį poveikį infliacijai, transporto kainoms ir bendram gyvenimo lygiui visame pasaulyje. Tuo metu kai kurios šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, jau signalizuoja, kad sieks išlaikyti laisvą laivybą regione ir vengti tiesioginio karinio įsitraukimo, ragindamos mažinti įtampą ir ieškoti diplomatinių sprendimų. Vis dėlto, kol kas rinkose vyrauja neapibrėžtumas, o tolesni sprendimai Vašingtone ir Teherane gali turėti lemiamą įtaką artimiausių savaičių ekonominei situacijai.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
