Likus vos kelioms dienoms iki istorinio NATO viršūnių susitikimo Turkijoje, Rusija atnaujino masines raketų atakas prieš Ukrainos miestus, nusinešusias mažiausiai 11 žmonių gyvybes, iš kurių dešimt žuvo pačiame Kijeve ir jo apylinkėse. Šie mirtini išpuoliai prieš gyvenamuosius rajonus ir civilinę infrastruktūrą vėl iškėlė aštrius klausimus apie tai, kodėl agresorius taikosi į civilius objektus, su kokiais iššūkiais susiduria Ukrainos oro gynyba ir kokios yra jos stiprinimo perspektyvos. Tuo pat metu Ukrainos vykdomi atsakomieji smūgiai keičia situaciją Rusijos užnugaryje, o tarptautinėje arenoje vis garsiau kalbama apie būtinybę kurti visiškai naują Europos saugumo architektūrą, kad būtų užbaigtas šis alinantis konfliktas.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Smūgiai civiliniams taikiniams ir oro gynybos iššūkiai
Maskva masiškai naudoja kombinuotas atakas – vienu metu paleidžia dešimtis balistinių, sparnuotųjų raketų bei dronų kamikadzių, siekdama maksimaliai perkrauti ir išsekinti Ukrainos priešraketinę sistemą. Raketos neretai skrieja itin žemame aukštyje arba nuolat keičia trajektoriją, todėl jas sunku laiku užfiksuoti ir numušti virš tankiai apgyvendintų teritorijų, o numuštų raketų nuolaužos vis tiek krenta ant daugiabučių namų, sukeldamos gaisrus bei sugriovimus. Kariniai ekspertai pabrėžia, kad smūgiai civiliniams taikiniams NATO viršūnių susitikimo išvakarėse yra sąmoningas Kremliaus politinio spaudimo elementas, kuriuo siekiama pademonstruoti, jog jokie Vakarų pažadai negali visiškai apsaugoti Ukrainos dangaus, ir priversti Kijevą priimti derybų sąlygas.
Šiame fone Ukrainos oro gynybos stiprinimo perspektyvos išlieka viena svarbiausių artėjančio NATO susitikimo temų, kur Volodymyras Zelenskis planuoja tiesiogiai susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Nors JAV ir Europos sąjungininkai nuolat tiekia pažangias sistemas, tokias kaip „Patriot“ ar NASAMS, dabartiniai mūšio lauko tempai yra vertinami kaip „įšaldyti“, o turimų gynybos pajėgumų vos pakanka pagrindiniams strateginiams objektams ir didiesiems miestams dengti. Ukraina reikalauja drastiško priešraketinių sistemų tiekimų didinimo bei leidimo naudoti Vakarų ginkluotę giliems prevenciniams smūgiams prieš Rusijos aerodromus, iš kurių kyla bombonešiai, nes vien tik gynybinių raketų atsargos senka greičiau, nei jas spėjama pagaminti.
Ukrainos atsakomųjų smūgių pasekmės ir naujoji saugumo sistema
Tuo pat metu pačios Ukrainos vykdomi pastarieji smūgiai dronais ir tolimojo nuotolio raketomis į Rusijos teritoriją sukelia rimtų ekonominių bei logistinių padarinių agresoriui. Kijevo strategija atakuoti Rusijos naftos terminalus, karines gamyklas ir uostų infrastruktūrą duoda apčiuopiamų rezultatų: sutrinka kariuomenės aprūpinimas degalais, patiriami milžiniški finansiniai nuostoliai dėl sustbdyto žaliavų eksporto, o Rusijos vadovybė yra priversta dalį savo oro gynybos sistemų atitraukti iš fronto linijos ir disluokuoti giliai užnugaryje, kad apsaugotų savo strateginius objektus. Tai sukuria papildomą įtampą Rusijos viduje ir įrodo, kad karas vis labiau persikelia į pačios agresorės teritoriją.
Būtent šis užsitęsęs eskalacijos ciklas privertė tarptautinius politologus ir strategus prabilti apie tai, kad tvariam karo užbaigimui būtina visiškai nauja Europos saugumo architektūra. Senosios tarptautinės sutartys ir saugumo institucijos (tokios kaip ESBO ar net dabartiniai NATO dvišaliai susitarimai) nebepajėgia atgrasyti didelio masto valstybinės agresijos ar garantuoti sienų neliečiamumo. Naujoji sistema turėtų apimti ne tik griežtai teisiškai įpareigojančias saugumo garantijas Ukrainai, bet ir naujus ginkluotės kontrolės mechanizmus bei globalius aljansus, kurie galėtų veiksmingai subalansuoti jėgų pusiausvyrą žemyne ir užkirsti kelią bet kokiems ateities konfliktams Europos širdyje.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
